Nuolatinis, ilgai trunkantis nuovargis, kuris nepraeina net po ilgo ir, atrodytų, kokybiško miego, gali būti daugiau nei tiesiog laikinas išsekimas – tai dažnai rimtesnio organizmo sutrikimo ženklas. Toks pojūtis, kai trūksta energijos net ir be didesnio fizinio ar emocinio krūvio, verčia susimąstyti apie galimas vidines priežastis, kurios slepiasi po paviršiumi.
Gydytojas Sermedas Mezheris atkreipia dėmesį, kad nuolatinis nuovargis dažnai yra tik ledkalnio viršūnė – simptomas, už kurio gali slypėti ištisa sveikatos problema. Nors laikinas nuovargis dėl prasto miego, streso, per didelio darbo ar pernelyg ilgo žiūrėjimo į ekranus yra gana dažnas ir paprastai praeinantis, visai kas kita, kai išsekimas tampa kasdienybe.
Jei jis užsitęsia savaitėmis ar net mėnesiais, o žmogus nepajunta pagerėjimo net pailsėjęs ar pakeitęs gyvenimo būdą, tai jau rimtas signalas nedelsti ir ieškoti medicininės pagalbos.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių fiziologinių nuovargio šaltinių – vitamino D trūkumas. Šis vitaminas svarbus ne tik kaulų ir imuninės sistemos būklei, bet ir energijos balansui bei raumenų funkcijai. Gydytojo teigimu, būtent dėl šios priežasties nuolat pavargę žmonės dažnai skundžiasi ir raumenų, sąnarių skausmais, net ir esant nedideliam fiziniam krūviui.
Vitaminas D sintetinamas veikiant saulės šviesai, todėl šaltuoju metų laikotarpiu, ypač šiauriniuose kraštuose, jo papildomas vartojimas dažnai yra būtinas. Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) net rekomenduoja nuo spalio iki kovo kasdien gerti papildus visiems gyventojams.
Tačiau nuolatinio nuovargio priežastys gali būti ir kur kas sudėtingesnės nei paprastas vitamino trūkumas. Viena dažnai nepastebima, bet reikšminga priežastis – obstrukcinė miego apnėja. Tai būklė, kai miegant periodiškai sustoja kvėpavimas, dėl ko žmogus dažnai prabunda, net to nepastebėdamas, o jo miegas tampa paviršutiniškas ir neatsatomas.
Dažnai tokie pacientai garsiai knarkia, ryte skundžiasi galvos skausmais ar burnos džiūvimu, o dieną jaučia koncentracijos stoką ir nuotaikų svyravimus. Apnėja dažniau pasitaiko žmonėms, turintiems antsvorio ar kvėpavimo takų anatominių ypatumų, tačiau ja gali sirgti ir iš pažiūros sveiki asmenys.
Dar viena mažiau žinoma, bet labai sudėtinga diagnozuoti būklė – lėtinio nuovargio sindromas, arba mialginis encefalomielitas (ME/CFS). Gydytojas Mezheris pabrėžia, kad ši liga dažnai išryškėja po virusinės infekcijos – žmogus gali pasijusti tarsi niekada visiškai neatsigavęs.
Tokiais atvejais net nedidelis fizinis ar protinis krūvis gali išprovokuoti staigų būklės pablogėjimą, kuris trunka ne valandas, o dienas ar net savaites. Šios būklės pobūdis vis dar intensyviai tiriamas, tačiau ji neabejotinai daro didelę įtaką gyvenimo kokybei.
Svarbu suprasti, kad nuovargis – tai ne liga, o simptomas, kuris gali būti susijęs su dešimtimis skirtingų sutrikimų, pradedant mitybos nepakankamumu, baigiant depresija ar autoimuninėmis ligomis. Todėl jei pastebite, kad energijos trūkumas trukdo dirbti, bendrauti ar džiaugtis įprasta veikla, neignoruokite to. Užsitęsęs nuovargis nėra tik „įprastas šiuolaikinio gyvenimo palydovas“, kaip dažnai manoma – tai signalas, kad organizmas prašo pagalbos.
Ankstyvas apsilankymas pas gydytoją, kraujo tyrimai ir išsami anamnezė gali padėti nustatyti tikrąją priežastį ir parinkti tinkamą gydymo ar korekcijos kelią. Kuo anksčiau reaguosite, tuo didesnė tikimybė greičiau atgauti jėgas ir grįžti prie visaverčio gyvenimo ritmo.
