Atsisakius mėsos, organizmas keičiasi ląstelių lygiu. Mažėja cholesterolio kiekis, gerėja virškinimas ir medžiagų apykaita. Tačiau tuo pačiu didėja baltymų, geležies ir vitamino B12 trūkumo rizika, jei mėsos nekompensuosite tinkamais produktais.
Nustojus valgyti mėsą, keičiasi apsipirkimo įpročiai, o dienos meniu staiga reikalauja daugiau dėmesio. Jei vengsite mėsos ilgiau nei kelias dienas, organizmas pradės reaguoti taip, kaip nebegali būti paaiškinta vien tik valia ar įpročiais.
Maždaug po mėnesio pasikeičia skonio receptorių jautrumas ir apetitas. Kai kuriems žmonėms mėsa ima atrodyti vis mažiau patraukli, o laikui bėgant gali net atsirasti pasibjaurėjimo ja jausmas. Pastebėta, kad kuo nuosekliau ir labiau apribojamas mėsos vartojimas, tuo stipriau keičiasi jos suvokimas ir noras ją valgyti.
Kas vyksta su organizmu?
Pirmiausia pokyčiai dažniausiai pasireiškia virškinimo sistemoje. Per kelias dienas ima keistis žarnyno mikrobiota – daugėja bakterijų, kurios geriausiai klesti gaudamos skaidulų, o ne gyvūninės kilmės baltymų.
Tai gali pagerinti žarnyno sveikatą ir sumažinti tam tikrų su mėsa siejamų bakterijų sukeltus uždegimo žymenis. Dažnas reiškinys taip pat yra svorio kritimas, nes skaidulų gausus maistas padeda greičiau pasisotinti ir suvartoti mažiau kalorijų.
Vegetariška ir veganiška mityba siejama su mažesniu kraujospūdžiu, geresne cukraus kiekio kraujyje kontrole ir mažesniu cholesterolio lygiu.
Imuninės sistemos pokyčiai
Imuninė sistema taip pat gali reaguoti į pokyčius mityboje. Trumpalaikės veganiškos dietos siejamos su sumažėjusiu uždegimu ir padidėjusiu antivirusiniu aktyvumu.
Tačiau svarbu suprasti, kad pats mėsos atsisakymas savaime dar negarantuoja geresnės sveikatos. Jei kepsnį pakeisite itin stipriai perdirbtais mėsos pakaitalais, didelė dalis potencialios naudos gali būti prarasta.
Ilgalaikė mityba be mėsos reikalauja dėmesio tam tikroms maistinėms medžiagoms: vitaminui B12, geležiai, omega-3 riebalų rūgštims ir visaverčiams baltymams. Tinkamai neplanavus raciono, gali išsivystyti šių medžiagų trūkumas.
Psichologai taip pat atkreipia dėmesį, kad ilgainiui mėsos vengimas gali iš naujo „perprogramuoti“ jūsų apetitą – vieniems noras valgyti mėsą silpsta, kitiems, priešingai, gali sustiprėti, ypač jei mityba tampa nesubalansuota ar per griežta.
