Balta arba raudonoji kopūstai – neatskiriama daugelio patiekalų dalis. Be jų neįsivaizduojamas joks troškinys, jis būtinas gaminant balandėlius, puikiai tinka lazanijai su kopūstais ar įvairiems apkepams bei kroketams.
Nors gali atrodyti, kad kopūstų virimas yra labai paprastas, neretai lapai lieka kieti, stangrūs, gysloti arba praranda patrauklią spalvą ir tampa pilkšvi.
Yra senas, patikrintas būdas, kurį naudojo jau mūsų seneliai – tereikia į verdantį vandenį įpilti vieną šaukštą acto. Daugelis bijo, kad actas dar labiau sukietins daržovę, nes rūgštis dažnai siejama su konservavimu ir marinuotais gaminiais.
Tačiau, laikantis tinkamų proporcijų ir įpylimo momento, vyksta priešingai. Acte esanti rūgštis veikia kopūsto skaidulas minkštinančiai, o svarbiausia – stabilizuoja jo struktūrą ir spalvą.
Dėl to po virimo lapai neišyra, išlieka elastingi ir išsaugo natūralų, šviesų atspalvį. Ypač svarbu tai raudoniesiems kopūstams, kurie be rūgščio priedo labai greitai praranda intensyvią violetinę spalvą ir įgauna mažai patrauklų, papilkėjusį atspalvį.
Šis būdas itin pravartus, kai ruošiate kopūstą balandėliams. Elastingas lapas – tai garantija, kad įdaras neišbėgs sukant ar kepant. Be to, actas padeda sušvelninti šiek tiek prielgštį, blankų kopūsto skonį.
Kaip išvirti baltuosius kopūstus?
Į didelį puodą su verdančiu vandeniu, kuriame verda kopūsto gūžė, įpilkite po vieną valgomąjį šaukštą spirito arba obuolių acto kiekvienam vandens litrui. Kopūstas išvirs greičiau, o lapai taps minkšti ir lankstūs.
Jei ruošiate balandėlius, prieš dėdami gūžę į vandenį giliai apipjaukite aplink kotą (gūžės kietą šerdį). Taip applikyti lapai su actu daug lengviau atsiskirs vienas nuo kito.
Be acto, verta nepamiršti ir druskos – ją dėti tik tada, kai vanduo jau verda. Kai kurie virtuvės meistrai pataria įdėti ir žiupsnelį cukraus, kuris suapvalina skonį.
Kaip sumažinti nemalonų kvapą?
Intensyvus verdančių kopūstų kvapas gali tvyroti bute kelias valandas. Jis atsiranda dėl šilumos poveikyje išsiskiriančių sieros junginių. To galima išvengti labai paprastai.
Į puodą su verdančiais kopūstais įdėkite gabalėlį padžiūvusios duonos (geriausia – ruginės kepalo galą). Duona veikia kaip natūralus sugeriamasis filtras – „sugaudo“ ir įsigeria dalis nemalonių sieros aromatų, kol šie nespėja pasklisti po virtuvę. Svarbu duoną ištraukti prieš pat virimo pabaigą, kad ji visiškai neištižtų.
Kitas veiksmingas būdas – į verdantį vandenį įmesti graikiško riešuto su kevalu arba įpilti truputį pieno. Šie paprasti priedai padeda sumažinti aitrų kopūstų kvapą ir leidžia virti daržovę nebevėdinant viso buto.
