Didelės galios radijo teleskopu atlikta speciali paieška, siekiant aptikti radijo ryšį skleidžiančios technologijos pėdsakus tarpžvaigždinėje kometoje 3I/ATLAS, baigėsi visiška radijo tyla – užfiksuota tik tipiška kometinė „tyla“.
„Breakthrough Listen“ projektas pasitelkė vieną didžiausių ir jautriausių pasaulio radijo teleskopų – 100 metrų skersmens Grin Banko teleskopą (Green Bank Telescope). Kometos buvo klausomasi kelias valandas maždaug parą prieš tai, kai ji 2025 m. gruodžio 19 d. pasiekė artimiausią atstumą nuo Žemės – perigejų.
Mokslininkų komanda ieškojo dirbtinių technosignatūrų plačiame radijo dažnių ruože. Nors buvo užfiksuota daug įvairių signalų, nė vienas iš jų nebuvo susijęs su kometa.
Toks rezultatas nestebina – iki šiol niekas nerodė, kad 3I/ATLAS būtų kas nors kita nei paprasta kometa. Vis dėlto Visata tarsi „padėjo ant lėkštutės“ puikią progą patikrinti: būtų buvę neprotinga ja nepasinaudoti.
3I/ATLAS kilmė ir kelias per Saulės sistemą
3I/ATLAS buvo atrasta 2025 m. liepos 1 d. Trajektorijos skaičiavimai parodė, kad ji atskriejo iš už Saulės sistemos ribų. Spalio pabaigoje kometa priartėjo arčiausiai Saulės – pasiekė perihelį. Artimiausias praskridimas pro Žemę, arba perigejus, įvyko beveik po dviejų mėnesių, kai objektas jau leidosi atgal į tarpžvaigždinę erdvę.
Perigejaus metu kometa priartėjo iki maždaug 270 mln. kilometrų atstumo. Tai beveik dvigubai daugiau nei vidutinis Žemės atstumas iki Saulės (apie 150 mln. kilometrų), tačiau toks nuotolis vis tiek pakankamai mažas, kad būtų galima atlikti detalius matavimus.
Gruodžio 18 d. astronomo Beno Jacobson-Bell vadovaujama Kalifornijos universiteto Berklio komanda penkias valandas nukreipė Grin Banko teleskopą į kometą ir klausėsi, ar ji neskleidžia jokių radijo signalų.
Jei per šį laikotarpį kometa būtų siuntusi radijo transmisijas tokiu būdu, kokiam jautrūs naudoti prietaisai, teleskopas jas būtų užfiksavęs.
Kaip buvo atskirti „žemiški“ signalai nuo galimų kometos šaltinių
Siekiant įsitikinti, kad užfiksuoti signalai iš tiesų sklinda iš 3I/ATLAS, stebėsenos programa veikė pakaitomis: teleskopas kaitaliojo taikinius – tai nukreipdavo anteną į kometą, tai į kitus dangaus plotus. Šis ciklas kartotas pagal plečiantįsi fraktalinį raštą, vadinamą ABACAD tvarka, kas penkias minutes.
Pašalinus visus signalus, pasikartojančius ir kituose dangaus plotuose, tyrėjams liko devyni galimi kandidatai. Išsamesnė jų analizė atskleidė, kad visi devyni yra technologinės kilmės, tačiau jų šaltinis – ne kometa, o mūsų pačių, Žemės apylinkėse naudojama technika. Tai buvo įprasti radijo dažnių trukdžiai, kylantys iš žmogaus sukurtų įrenginių.
Taigi, kometos „balsas“ taip ir nebuvo išgirstas.
Ar tai galutinai paneigia nežemišką kilmę?
Toks rezultatas nereiškia, kad 3I/ATLAS absoliučiai negali slėpti svetimos civilizacijos technologijų. Net žmonijos sukurtos kosminės zondų misijos kartais ilgam nutyla ir nebesiunčia signalų. Pavyzdžiui, „Voyager“ zondai, jei išgyvens milijardus metų, tokiu laikotarpiu jau seniai bus praradę energijos šaltinius ir nebegebės transliuoti jokių duomenų.
Vis dėlto visi kiti iki šiol surinkti duomenys apie 3I/ATLAS visiškai atitinka kometos savybes.
„Šis objektas yra kometa, – 2025 m. lapkritį sakė NASA asocijuotasis administratorius Amitas Kshatriya. – Jis atrodo ir elgiasi kaip kometa, ir visi įrodymai rodo, kad tai yra kometa. Tačiau jis atskriejo iš išorės, už Saulės sistemos ribų, ir būtent tai daro jį stulbinamai įdomų ir moksliškai labai svarbų.“
Kodėl verta ieškoti net tada, kai beveik tikra, kad nieko nerasime?
Kyla klausimas: jei iš anksto žinota, kad tikimybė rasti ką nors nepaprasto yra menka, kam tuomet skirti tiek resursų paieškoms? Atsakymas slypi pačioje mokslo esmėje – moksle svarbu ne tik atradimai, bet ir neigiami rezultatai. Net „nieko neradome“ atvejis suteikia žinių.
Šiuo konkrečiu atveju „niekas“ reiškia bent jau tai, kad 3I/ATLAS nėra ateivių švyturys, skirtas siųsti radijo žinutes per Saulės sistemą. Nors ir anksčiau tai buvo labai mažai tikėtina, dabar turime dar tvirtesnį pagrindą tai teigti, o tokie patikslinimai naudingi būsimiems tyrimams.
Be to, nors mokslininkai buvo beveik tikri, kad 3I/ATLAS nėra nežemiškas zondas, sunku būtų pateisinti situaciją, jei paaiškėtų priešingai, o mes būtume praleidę galimybę tai užfiksuoti tik todėl, kad buvome „pernelyg tikri“ ir nepadarėme gana paprasto matavimo.
Mokslo pažanga ir vaizduotės svarba
Tokia stebėsena naudinga ir kitais aspektais. Ji suteikia visuomenei galimybę iš arti pamatyti, kokie įspūdingi stebėjimai vykdomi, kiek kūrybiškumo reikalauja mokslinė vaizduotė ir kokios plačios gali būti galimos hipotezės.
Fizikas Paulas Ginspargas iš Kornelio universiteto, arXiv duomenų bazės įkūrėjas, yra pastebėjęs, kad drąsiausios, net ir labai spekuliatyvios idėjos kartais įkvepia naujos kartos prietaisus, kurie vėliau gali tokias hipotezes patvirtinti, paneigti arba atskleisti visai ką kita, ko niekas nenumatė. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl mokslas yra toks įdomus.
Šios tarpžvaigždinės kometos radijo stebėjimų rezultatai paskelbti ikispausdinimo serveryje arXiv.
