2025 metus vainikavo viena įspūdingiausių kultūrinių vertybių vagysčių serijų per pastaruosius dešimtmečius. Nusikaltėlių taikiniu tapo garsiausi pasaulio muziejai ir bibliotekos – buvo pavogti senoviniai artefaktai, brangenybės, paveikslai bei neįkainojami istoriniai objektai.
Šie įvykiai ne tik privertė suklusti tarptautinę meno bendruomenę, bet ir atskleidė rimtų spragų kultūros paveldo apsaugos sistemose. Ekspertai perspėja, kad tokio masto ir įžūlumo vagystės rodo, kad meno nusikaltimų era įžengė į naują, grėsmingesnį etapą.
Pateikiame keturis skambiausius 2025 metų atvejus, sukrėtusius muziejų pasaulį ir vis dar nepaliekančius teisėsaugos ramybėje.
1. Drents muziejaus apiplėšimas Nyderlanduose: senovinis auksinis šalmas ir apyrankės
Viena ryškiausių 2025 metų vagysčių įvyko sausio 25 dieną Drents muziejuje Aseno mieste (Nyderlandai). Nusikaltėlių grupė, pasitelkusi sprogmenis, prasiveržė į ekspozicijų sales ir pavogė senovinius auksinius artefaktus, tarp jų – garsųjį Kočofeneščio auksinį šalmą ir tris dakų karališkąsias apyrankes, datuojamas II a. pr. Kr. Bendra pavogtų vertybių suma vertinama maždaug 6 mln. eurų.
Šie eksponatai buvo itin vertingi archeologiniai radiniai, priklausę Rumunijos nacionaliniam istorijos muziejui ir laikinai eksponuoti parodoje „Dakija: aukso ir sidabro šalis“. Po vagystės muziejus buvo laikinai uždarytas, sulaikyti keli įtariamieji, tačiau patys artefaktai iki šiol nerasti.
2. Luvro apiplėšimas Prancūzijoje: karališkosios brangenybės už 102 mln. JAV dolerių
Vienu iš labiausiai aptarinėjamų metų nusikaltimų tapo įžūlus Paryžiaus Luvro muziejaus apiplėšimas. 2025 m. spalio 19 d. Apolono galerijoje, kur saugoma dalis Prancūzijos karališkųjų brangenybių, kaukėti nusikaltėliai, apsimetę darbininkais, pavogė aštuonis itin vertingus objektus, tarp jų – karūną, kurios vertė siekia apie 88 mln. eurų (apie 102 mln. JAV dolerių).
Apiplėšimas įvykdytas šviesiu paros metu, muziejui dirbant įprastu režimu. Nusikaltėliai pasinaudojo išorine keltuve įrengta platforma, išlaužė langą, perpjovė stiklinius vitrinų paviršius ir per 7–8 minutes pabėgo motociklais.
Policija sulaikė kelis įtariamuosius, tačiau pagrindinės pavogtos brangenybės iki šiol negrąžintos. Tai – pirmasis toks didelis nusikaltimas Luvre nuo 1998 metų, kai buvo pavogtas Korot paveikslas.
Ši vagystė padarė rimtų pasekmių: Prancūzijos valdžia pradėjo muziejų saugumo priemonių peržiūrą, o kai kurie ypač vertingi eksponatai perkelti saugoti į Prancūzijos banką.
3. Dienos metu įvykdytas bibliotekos apiplėšimas San Paule (Brazilija): Matisas ir Portinari
Dar viena skambi vagystė įvyko 2025 m. gruodžio 7 d. San Paule (Brazilija). Vidury dienos, lankytojams esant salėse, iš viešosios Mario de Andrade bibliotekos buvo pavogti 13 meno kūrinių. Tarp jų – aštuonios spalvotos Henrio Matiso graviūros iš garsiojo albumo „Jazz“ (1947 m.) ir penki brazilų dailininko Cândido Portinari darbai.
Nusikaltimas įvykdytas parodos darbo metu: į patalpas įsiveržė du ginkluoti vyrai, grasino apsaugos darbuotojui ir lankytojams, o kūrinius išsinešė dideliame krepšyje. Vienas įtariamasis buvo sulaikytas, kito vis dar ieškoma.
Matiso ir Portinari darbai yra itin reti ir meniniu bei istoriniu požiūriu labai reikšmingi. Nors jų finansinė vertė sunkiai tiksliai apskaičiuojama, kolekcijai ir kultūros paveldui tai – milžiniškas praradimas.
4. Vagystės JAV: daugiau nei 1000 objektų iš Oklendo muziejaus
JAV, 2025 m. spalį, iš Oklendo muziejaus (Kalifornija) sandėliavimo patalpų buvo pavogta daugiau nei 1000 muziejinių objektų: istoriniai artefaktai, papuošalai, įvairūs vietinių (indėnų) kultūrų objektai. Nusikaltėliai į saugyklą pateko naktį, apsaugos sistema nesuveikė, o apie vagystę sužinota tik ryte, atvykus darbuotojams.
Tyrimą vykdo ir FBI meno nusikaltimų komandos (Art Crime Team) specialistai, tačiau didžioji dalis pavogtų objektų vis dar laikomi dingusiais be žinios.
Ką reiškia šios vagystės kultūros paveldui?
Šių nusikaltimų gausėjimas kelia rimtą nerimą profesionalų bendruomenei. Ekspertų teigimu, tik nedidelė dalis pavogtų kūrinių kada nors sugrįžta pas teisėtus savininkus – grąžinama mažiau nei 10 % meno vertybių.
Be to, pastarųjų metų vagystės Europoje ir JAV rodo, kad nusikaltėliai tampa vis įžūlesni ir geriau organizuoti – jie veikia net dienos metu, lankytojams esant šalia.
Daug muziejų šiuo metu peržiūri savo apsaugos sistemas ir taikomas technologijas: siekiama sustiprinti ne tik fizinę apsaugą, bet ir diegti skaitmenines stebėsenos bei žymėjimo sistemas, draudimo programas, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų lengviau susigrąžinti dingusius objektus.
Meno kūrinių vagystės – tai ne vien brangių rinkos objektų praradimas. Tai – istorijos atminties, kultūros paveldo ir unikalių praeities liudijimų netektis, kurios neįmanoma iki galo kompensuoti. Tokius objektus grąžinti sudėtinga: tam reikia tarptautinės koordinacijos, mokslinių tyrimų ir politinės valios.
