Žiemos laikotarpiu darbo santykiuose dažniau kyla klausimų dėl vėlavimo ar neatvykimo į darbą priežasčių. Gausus sniegas, slidūs keliai ar sutrikęs susisiekimas tampa realiais veiksniais, galinčiais paveikti darbuotojų galimybes laiku pasiekti darbo vietą.
Tokiose situacijose susiduria du interesai – darbuotojo pareiga atvykti į darbą ir objektyvios aplinkybės, kurių ne visada įmanoma kontroliuoti ar numatyti. Todėl svarbu suprasti, kaip tokie atvejai vertinami teisiškai ir kada vėlavimas gali būti laikomas pateisinamu.
Darbo teisės specialistai ir institucijos pabrėžia, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į aplinkybes, pasikartojimą ir darbuotojo elgesį. Būtent todėl žiemos sąlygomis ypač svarbus tampa informavimas, bendradarbiavimas ir aiškus abiejų pusių pareigų suvokimas.
Ar sniegas gali būti pateisinama priežastis vėluoti į darbą
Teisininkų aiškinimu, Darbo kodeksas aiškiai apibrėžia vieną atvejį, kuris laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu – neatvykimą į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.
Kiti vėlavimo atvejai, pavyzdžiui, keliolika minučių ar valanda, teisės aktuose nėra detaliai reglamentuoti. Tokiais atvejais sprendimą priima darbdavys, įvertinęs konkrečias aplinkybes.
Netikėtos ir neprognozuojamos situacijos, pavyzdžiui, itin gausus sniegas neįprastu metu, gali būti laikomos pateisinamomis. Tačiau situacijos vertinimas priklauso nuo to, ar darbuotojas realiai galėjo jų numatyti ir joms pasiruošti.
Jeigu žiemos metu vėlavimai kartojasi nuolat ir grindžiami tais pačiais argumentais, pavyzdžiui, kasrytiniu sniego kasimu ar prastu oru, tokios priežastys gali nebebūti laikomos objektyviomis. Žiemos sąlygos laikomos numatomomis, todėl darbuotojas turėtų planuoti laiką taip, kad galėtų laiku atvykti į darbą.
Pasikartojančios problemos nėra laikomos pateisinamomis
Teisininkai pažymi, kad panašiai vertinami ir kiti reguliariai pasikartojantys veiksniai, tokie kaip nuolatiniai automobilių gedimai, kasdieniai eismo kamščiai ar viešojo transporto vėlavimai.
Jei problema kartojasi, darbuotojas laikomas atsakingu imtis priemonių jai spręsti, pavyzdžiui, išvykti anksčiau, pasirinkti alternatyvų transportą ar kitas galimybes.
Vienkartinės, netikėtos aplinkybės gali būti vertinamos palankiau, tačiau pasikartojantys nesklandumai laikomi planavimo trūkumu.
Valstybinės darbo inspekcijos pozicija
Valstybinė darbo inspekcija nurodo, kad neišvengiamos ir objektyvios situacijos tam tikrais atvejais gali būti laikomos pateisinamomis priežastimis neatvykti ar pavėluoti į darbą.
Jei dėl ekstremalių oro sąlygų nėra galimybės saugiai pasiekti darbo vietos, tokia situacija gali būti vertinama kaip nenugalimos jėgos aplinkybė.
Vis dėlto pabrėžiama, kad darbuotojas turi pateikti pagrįstą paaiškinimą ir, esant galimybei, įrodymus. Jei tai nepadaroma, darbdavys turi teisę neatvykimą į darbą vertinti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tai yra pravaikštą.
Kaip į vėlavimus žiūri darbdaviai
Darbdavių atstovai pažymi, kad teisės aktai numato aiškias pateisinamas priežastis, dėl kurių darbuotojas gali neatvykti į darbą be išankstinio susitarimo, pavyzdžiui, liga ar šeimos narių slauga.
Taip pat tam tikrais atvejais darbuotojams priklauso nemokamos atostogos, kurios darbdavio turi būti suteiktos privalomai.
Kitos priežastys, įskaitant nepalankias oro sąlygas, vertinamos individualiai. Esant realioms kliūtims laiku atvykti į darbą, svarbus tampa abiejų pusių bendradarbiavimas ir savalaikis darbdavio informavimas.
Jeigu situacija yra iš tiesų kritinė ir paveikia didelę dalį darbuotojų ar visą šalį, tokios aplinkybės dažniausiai vertinamos supratingiau. Tačiau jeigu nuolat kyla problemų tik vienam darbuotojui, darbdaviui gali kilti abejonių dėl sąžiningo pareigų vykdymo.
Kada vėlavimas gali tapti pagrindu atleidimui
Jeigu darbuotojas pavėluoja be pateisinamos priežasties ir dėl to darbdavys patiria reikšmingų nuostolių, toks vėlavimas gali būti pripažintas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tokiu atveju darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį.
Vertinant pažeidimą, svarbūs ne tik minutės, bet ir padariniai. Trumpas vėlavimas gali turėti labai skirtingas pasekmes, priklausomai nuo darbo pobūdžio ir atsakomybės.
Net ir tais atvejais, kai vėlavimas nelaikomas šiurkščiu pažeidimu, jis gali būti pripažintas darbo pareigų pažeidimu. Tuomet darbdavys turi teisę įspėti darbuotoją, kad pasikartojus tokiam pažeidimui per 12 mėnesių darbo sutartis gali būti nutraukta.
Abiem atvejais darbdavys privalo pareikalauti rašytinio darbuotojo pasiaiškinimo, o sprendimas dėl drausminių pasekmių gali būti priimamas tik jį įvertinus.
Kitos pateisinamos priežastys neatvykti į darbą
Valstybinė darbo inspekcija pabrėžia, kad tiek darbuotojas, tiek darbdavys privalo per protingą terminą informuoti vienas kitą apie bet kokias aplinkybes, galinčias paveikti darbo sutarties vykdymą.
Be laikinojo nedarbingumo dėl ligos ar traumos, pateisinamomis priežastimis laikomos suderintos kasmetinės ar nemokamos atostogos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi ar kūrybinės atostogos, taip pat skubios šeiminės aplinkybės, kai darbuotojo dalyvavimas būtinas.
Taip pat galimas susitarimas dėl darbo laiko perkėlimo į kitą dieną ar pamainą, nepažeidžiant darbo ir poilsio laiko reikalavimų.
