Pasibaigus kalėdiniam prekybos pikui ir užgesus šventinėms lemputėms, logistikos sektorius įžengia į naują etapą – prasideda grąžinimų sezonas. Reversinė logistika, kai prekės keliauja atgal nuo pirkėjo pardavėjui ar gamintojui, tampa kritiniu išbandymu verslams.
VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorės dr. Ievos Meidutės-Kavaliauskienės teigimu, 2025 m. pirktų ir grąžintų prekių vertė gali pasiekti net 850 mlrd. JAV dolerių. Kaip suvaldyti pošventinę grąžinimų bangą?
Reversinė logistika – tai prekių judėjimas atgaline kryptimi nuo pirkėjo iki pardavėjo ar gamintojo. Po Kalėdų ji tampa vienu didžiausių iššūkių elektroninei ir tradicinei mažmeninei prekybai, nes tuo pačiu metu reikia užtikrinti greitą klientų aptarnavimą, suvaldyti sandėlių apkrovas ir mažinti atliekų kiekį.
Profesorė dr. I. Meidutė-Kavaliauskienė pabrėžia, kad grąžinimų mastai pasauliniu lygiu rodo – tai nėra tik menka pošventinė detalė. JAV Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos (NRF) ir „Happy Returns“ skaičiavimais, 2025 m. bus grąžinta apie 15,8 proc. metinių pardavimų, o grąžintų prekių vertė sieks 849,9 mlrd. JAV dolerių. Internetinės prekybos segmente grąžinimų dalis gali būti dar didesnė – apie 19,3 proc.
Lietuvos kontekstas: daugiau pirkimų – daugiau grąžinimų
Lietuvoje pošventinės reversinės logistikos aktualumą didina sparčiai auganti elektroninė prekyba ir intensyvėjantis siuntų srautas. Lietuvos statistikos departamento leidinyje „Skaitmeninė ekonomika ir visuomenė Lietuvoje“ nurodoma, kad 61 proc. 16–74 metų gyventojų per pastaruosius 12 mėn. bent kartą pirko ar užsakė prekių internetu, o 48 proc. e. prekyba naudojosi per paskutinius 3 mėnesius.
Kuo daugiau pirkimų, tuo didesnė tikimybė, kad dalis jų bus grąžinta, ypač šventiniu laikotarpiu – dovanų sezono metu. Dažnai pasitaiko pasikartojančių dovanų, netinkančių dydžių ar neatitikimų tarp lūkesčių ir realybės. Pasak profesorės, „po Kalėdų grąžinimų dinamika paprastai būna staigi: per pirmąsias sausio savaites į paštomatus ir kurjerių tinklus grįžta tūkstančiai siuntų, o sandėliuose prasideda atbulinis pikas“.
Dvigubas krūvis sandėliams ir logistikai
Po švenčių logistikos ir sandėliavimo operacijos turi veikti dvigubu režimu: vienu metu dar užbaigiami šventiniai pristatymai, o paraleliai jau vyksta grąžinimų procesai – prekių priėmimas, būklės patikra, klasifikavimas ir sprendimai dėl tolesnio jų kelio.
„Patogios grąžinimo infrastruktūros svarbą rodo ir siuntų operatorių sprendimai: pavyzdžiui, grąžinamas prekes pirkėjai gali išsiųsti atgal naudodamiesi esama paštomatų sistema“, – teigia VILNIUS TECH mokslininkė.
Anot profesorės, verslui reversinė logistika nėra vien tik fizinis daikto grąžinimas.
„Kiekviena grąžinta prekė turi būti greitai įvertinta: ar ji tinkama grąžinti į prekybą, ar pateks į nukainojimo kanalą, ar reikės remonto ar atnaujinimo, o gal liks tik perdirbimas ar utilizavimas. Kuo ilgiau prekė užstringa grąžinimų zonoje, tuo labiau krenta jos vertė, o sezoniškose kategorijose laikas tiesiogiai virsta nuolaidomis ir nurašymais. Todėl pošventiniu laikotarpiu kritinis rodiklis tampa ne tik grąžinimų kiekis, bet ir grąžinimų apdorojimo greitis – nuo siuntos priėmimo iki sprendimo dėl prekės likimo“, – pabrėžia ji.
Tvarumo iššūkis: daugiau pakuočių ir atliekų
Reversinės logistikos pikas vis dažniau vertinamas ir per tvarumo prizmę. Eurostato duomenimis, 2023 m. Europos Sąjungoje susidarė 79,7 mln. tonų pakuočių atliekų – tai atitinka 177,8 kg vienam gyventojui. Tų pačių duomenų santraukoje nurodoma, kad vidutiniam ES gyventojui teko 35,3 kg plastiko pakuočių atliekų, iš kurių perdirbta buvo 14,8 kg.
„Grąžinimai šią problemą didina, nes prekė juda pirmyn ir atgal, dažnai pakartotinai pakuojama, o jei procesai neefektyvūs, dalis grąžintų prekių praranda komercinę vertę ir tampa atliekomis dar nespėjus joms surasti antro gyvenimo“, – sako ekspertė.
Teisiniai vartotojų apsaugos mechanizmai natūraliai skatina grąžinimus po švenčių, todėl dovanų kontekste šis klausimas tampa itin aktualus. Pirkėjai turi teisę prekes grąžinti, o prekybininkams tenka pareiga užtikrinti, kad procesas būtų aiškus ir patogus.
„Todėl 2026-ųjų pradžią daugelis prekybininkų pasitiks ne tik su išpardavimais, bet ir su grąžinimų valdymo klausimu: ar grąžinimas bus paprastas ir sklandus klientui, bet kartu racionalus verslui. Pasaulinė praktika rodo, kad vartotojai grąžinimų patirtį vertina kaip esminę elektroninės prekybos dalį“, – akcentuoja prof. dr. I. Meidutė-Kavaliauskienė.
Profesorė pažymi, kad reversinė logistika gali tapti ne tik nuostolių centru, bet ir vertės kūrimo grandimi.
„Spartus būklės įvertinimas, aiškūs sprendimo keliai (grąžinti į lentyną, nukainoti, atnaujinti, perdirbti), patogi grąžinimo infrastruktūra ir duomenimis grįsti sprendimai (kokios prekės dažniausiai grąžinamos ir kodėl) leidžia mažinti nuostolius, greičiau grąžinti prekes į apyvartą ir kartu mažinti pakuočių bei transporto pėdsaką. Trumpai tariant, po Kalėdų reversinė logistika tampa lakmuso popierėliu: ji parodo, ar verslo tiekimo grandinė sugeba veikti ne tik į priekį, bet ir profesionaliai tvarkytis su tuo, kas neišvengiamai grįžta atgal“, – teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė.
