Šventinis laikotarpis dažnai neatsiejamas nuo malonių vaišių, šilto bendravimo ir gausybės gėrimų, tačiau būtent tuo metu dažniau susiduriama su nemaloniu burnos kvapu.
Tai ne tik estetinė ar socialinė problema. Burnos kvapas gali būti ženklas, kad sutriko natūrali burnos ertmės mikroflora, sumažėjo seilių gamyba ar atsirado palanki terpė bakterijoms daugintis.
Ypač šventėse dažniau vartojami tam tikri gėrimai – kava, alkoholis, gazuoti ar saldinti gėrimai, kurie žymiai sustiprina šiuos procesus. Dėl jų burnos gleivinė sausėja, keičiasi rūgštingumas, o bakterijoms lengviau skaidyti maisto likučius ir išskirti sieros junginius, atsakingus už nemalonų kvapą.
Šis poveikis gali būti trumpalaikis, tačiau kartais išlieka net ir ilgiau, sukeldamas diskomfortą. Tad jeigu švenčių metu ar po jų pastebite, kad burnos kvapas tapo stipresnis nei įprasta, verta atkreipti dėmesį ne tik į burnos higieną, bet ir į tai, ką ir kaip dažnai geriame.
Žemiau aptariami pagrindiniai kaltininkai – gėrimai, kurie ypač dažnai prisideda prie kvapo pablogėjimo ir pateikiami patarimai, kaip pasirinkti alternatyvas, padedančias išlaikyti burnos gaivą.
Alkoholis
2018 m. žurnale „Microbiome“ publikuotame tyrime buvo išanalizuoti daugiau kaip 1000 sveikų 55–84 metų žmonių seilių mėginiai. Nustatyta, kad tarp reguliariai alkoholį vartojančių asmenų burnoje buvo gerokai daugiau žalingų bakterijų, siejamų su periodonto (dantenų) ligomis.
Kuo daugiau alkoholio žmogus suvartojo, tuo daugiau kenksmingų bakterijų buvo randama jo burnos ertmėje.
Alkoholis taip pat gali skatinti rūgštinį refliuksą – skrandžio rūgšties pakilimą į stemplę ir gerklę. Dėl to atsiranda rūgštus poskonis ir nemalonus burnos kvapas.
Gazuoti gėrimai
Rūgštys, esančios gazuotuose ir kituose angliarūgšte prisotintuose gėrimuose, yra viena pagrindinių nemalonaus burnos kvapo priežasčių.
Stomatologė Džidži Mainėke paaiškina, kad rūgštis sausina burnos gleivinę. Kai burna išsausėja, maisto likučiai ir bakterijos lengviau užsilaiko ant gleivinės ir dantų paviršių. Tai lemia kserostomiją (burnos sausumą), o ši – ryškesnį, ilgiau išliekantį blogą kvapą.
Kava
Daugelis žmonių mėgsta kavą, tačiau šis gėrimas dažnai sukelia ir nepageidaujamą pašalinį poveikį – nemalonų burnos kvapą. Taip yra todėl, kad kavoje gausu sieros junginių, kurie, skaidomi burnos bakterijų, skleidžia aitrų kvapą.
Per didelis kofeino kiekis dar labiau džiovina burnos gleivinę. Kai sumažėja seilių, jos nebegali pakankamai gerai nuplauti bakterijų ir maisto likučių, todėl blogas kvapas tampa intensyvesnis ir užsilaiko ilgiau.
Ką gerti, kad kvapas būtų gaivesnis?
Geriausias pasirinkimas kovojant su nemaloniu burnos kvapu – paprastas vanduo. Vertėtų įprasti po kiekvieno valgymo išgerti stiklinę vandens.
Vanduo padeda mechaniškai nuplauti maisto likučius, kurie gali skatinti nemalonų kvapą. Be to, jis palaiko tinkamą burnos drėgmę ir seilių gamybą.
Reguliarus pakankamas skysčių vartojimas padeda palaikyti švarią ir gaivią burnos ertmę. Gerdamas vandenį žmogus nuplauna ir liežuvio paviršių, kuriame dažnai kaupiasi blogą kvapą sukeliančios bakterijos ir jų apykaitos produktai.
Seilės apie 99 % sudarytos iš vandens. Vanduo neturi kvapo, jis nemaitina bakterijų ir padeda mažinti mikrobų bei gleivinės ląstelių sankaupas, kurios prisideda prie blogo burnos kvapo atsiradimo.
