Kauno technologijos universiteto (KTU) tarpdisciplininiame prototipavimo laboratorijų centre „M-Lab“ šių metų pavasarį atidarytoje Lustų akademijoje jau skinami pirmieji mokslo vaisiai – studentams sėkmingai pavyko sukurti puslaidininkinę sistemą.
Į lustų projektavimą pasinėrę KTU magistrantai Aidas Astrauskas, Benas Česnauskas ir Tomas Bakšys džiaugiasi bendru komandos pasiekimu ir jau planuoja ateities projektus.
Vos per mėnesį KTU Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centro (TiFEC) jaunieji mokslininkai suprojektavo lustą, kurio gamybą įgyvendino partneriai iš Leibnico inovatyvios mikroelektronikos instituto (IHP) Vokietijoje.
Ši partnerystė suteikė KTU studentams unikalią galimybę dirbti su pažangiausiais atvirojo kodo mikroschemų projektavimo ir modeliavimo įrankiais, naudojant „IHP OpenPDK“ modulius.
Nuo idėjos iki įgyvendinimo
„Lustų technologijos – viena sudėtingiausių sričių, kurioje gali dirbti inžinierius. Šis projektas leido mums pereiti visą projektavimo grandinę – nuo schemos iki realaus gaminio. Lietuvoje su tokiais atvirojo kodo įrankiais dirbome, ko gero, pirmieji. Nors laiko turėjome nedaug, greitai išmokome jais naudotis, per mėnesį suprojektavome, perdavėme gamybai ir jau turime rezultatą“, – pasakoja komandos nariai.
KTU „M-Lab“ infrastruktūra Lustų akademijos dalyviams leidžia kurti tiek paprastesnius, tiek ir labai sudėtingus lustus – juos realizuoti kaip prototipus arba parengti gamybai. Čia studentai gali įvaldyti skirtingas lustų projektavimo technologijas, naudojamas pasaulinių rinkos lyderių.
„Sukurta sistema bus naudinga ne tik bandymams, bet ir realiems TiFEC kuriamiems produktams. Dėl pasiekto miniatiūrizavimo lygio ją galima pritaikyti sudėtingose sistemose. Atsiveria labai daug naujų galimybių“, – neabejoja kūrėjų komanda.
Siekiant patikrinti studentų sukurtų lustų parametrus, jie bus toliau testuojami KTU „M-Lab“ veikiančiame prototipavimo ir testavimo centre „Proto Lab“. Šio centro komandos patirties semiamasi ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse įmonėse.
„Lustai yra labai maži. Juos tiksliai išmatuoti, neiškreipiant parametrų, yra sudėtinga – tam reikia žinių ir tinkamos įrangos. Išmatavę švariajame kambaryje, galėsime palyginti rezultatus su modeliavimo duomenimis“, – aiškina projekto inžinieriai, jau planuojantys kitą žingsnį – keitiklių kūrimą.
„Proto Lab“ komandos dirba tarptautinėse įmonėse, o sukauptą patirtį sėkmingai perduoda Lietuvos mokslininkams ir pramonės atstovams.
Visa KTU TiFEC komanda taip pat nuolat kelia savo kompetencijas mokymuose Lietuvoje ir užsienyje. Per neseniai KTU surengtą seminarą partneriai iš IHP pasidalijo naujausiomis lustų projektavimo ir kitų technologijų žiniomis.
Jaunieji TiFEC tyrėjai neseniai „RISC-V“ platformoje suprojektavo procesorių, kuris jau perduotas gamybai.
Vertinga tarptautinė patirtis
KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) inžinierė ir TiFEC projekto ekspertė dr. Agata Romanova Dresdene dalyvavo „Taivano–Europos lustų inovacijų forume“. Jame pramonės, valdžios ir akademinės bendruomenės atstovams iš Taivano ir Europos buvo pristatytos naujausios puslaidininkių technologijų tendencijos ir galimos bendradarbiavimo kryptys.
Forumo metu dr. A. Romanova susitiko su Taivano puslaidininkių tyrimų instituto generaliniu direktoriumi Chien-Nan Liu ir aptarė bendrų KTU ir Taivano mokslininkų projektų perspektyvas.
Dresdene šiuo metu kuriamas jungtinis Taivano lustų gamybos milžinės „TSMC“ ir partnerių „Bosch“, „Infineon“ bei „NXP“ projektas – puslaidininkių gamykla, kuri turėtų reikšmingai prisidėti prie Europos technologijų pramonės augimo. Bendra projekto vertė siekia daugiau kaip 15 mlrd. eurų.
„Vokietija šiandien tampa vienu svarbiausių puslaidininkių gamybos centrų Europoje. Bendros įmonės „ESMC“ Dresdene statoma puslaidininkių gamykla neabejotinai bus didžiulis postūmis ne tik siekiant išvengti tiekimo grandinės trikdžių, bet ir įgyvendinti Europos lustų aktą – iki 2030-ųjų padvigubinti lustų gamybą Europoje“, – pabrėžia KTU EEF dekanas prof. Mindaugas Žilys.
Tikimasi, kad „ESMC“ gamyklos įsikūrimas regione, arčiau Lietuvos, kartu su užmegztomis tarptautinėmis partnerystėmis sustiprins ir mūsų šalies puslaidininkių kompetencijų ekosistemą bei padės Lietuvai siekti ambicijos tapti viena iš Europos puslaidininkių technologijų inovacijų lyderių.
Investicija į ateitį
Didėjant puslaidininkių srities ekspertų poreikiui, KTU ir toliau nuosekliai investuoja į lustų technologijų specialistų rengimą.
Jau sausį universitete startuos nauja Talentų akademijos programa „SKILLed ChipTech“. Joje, bendradarbiaujant su Lustų akademija, studentai galės įgyti reikalingų kompetencijų lustų gamybos ir diegimo srityse.
Specializuotos programos dalyviai gaus visapusišką ugdymą, finansines paskatas ir galimybę realizuoti save bendraujant su įmonių atstovais, dalyvaujant projektuose, hakatonuose, mokymuose bei leidžiant laiką su bendraminčiais.
„Lustų technologijas išmanančių specialistų trūksta jau dabar. Norėdami užtikrinti tvarią šalies puslaidininkių ekosistemą, turime ne tik kelti esamų specialistų kompetencijas, bet ir ugdyti jaunuosius mokslininkus, kurie prisidėtų prie sėkmingo lustų pramonės vystymosi Lietuvoje“, – teigia prof. M. Žilys.
Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.
