Kalėdinės dovanos retai būna universalios – tai, kas pradžiugina vieną, kitam gali visai netikti. Skirtingo amžiaus žmonės dažnai turi nevienodus lūkesčius: vieni labiau vertina praktiškus sprendimus, kiti – prabangą ar valgomas dovanas.
Naujausias SEB banko užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad nors įspūdžiai ir patirtys visose amžiaus grupėse išlieka labiausiai pageidaujamos dovanos, kiti pasirinkimai gana stipriai skiriasi priklausomai nuo kartos.
„Šventinis laikotarpis dažnai kelia papildomą spaudimą išrinkti „tobulą“ dovaną, tačiau supratimas, ko labiau tikisi skirtingo amžiaus artimieji, padeda dovanoti tikslingiau ir išvengti nebūtinų išlaidų“, – sako Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
Patirtys, pinigai ir aiškūs norai
Tyrimo duomenimis, jauniausiems gyventojams svarbiausios išlieka dovanos, susijusios su įspūdžiais ir patirtimis. Daugiau nei trečdalis 18–29 metų apklaustųjų nurodo, kad labiausiai pageidautų būtent tokių dovanų.
Šioje amžiaus grupėje ryškus ir noras aiškiai įvardyti lūkesčius: net 33 proc. jaunų žmonių teigia turintys konkretų norimų dovanų sąrašą ir juo besidalijantys su artimaisiais. Jauniausieji išlaiko ir praktišką požiūrį – maždaug trečdalis apklaustųjų norėtų Kalėdoms gauti pinigų.
Panašios tendencijos pastebimos ir tarp 30–39 metų gyventojų. Šioje grupėje, be patirčių, gana dažnai minimi pinigai ir dovanų kortelės: pinigines dovanas norėtų gauti apie 30 proc., o dovanų korteles – beveik ketvirtadalis apklaustųjų.
„Pinigai ar dovanų kortelės dažnai tampa patogiu sprendimu abiem pusėms. Dovanotojui tai leidžia sutaupyti laiko ir išvengti spėliojimo, o dovanos gavėjas gali pats nuspręsti, kam ir kada juos panaudoti. Visgi svarbu iš anksto nusistatyti aiškią sumą, ypač jei piniginės dovanos planuojamos keliems žmonėms – taip lengviau suvaldyti bendrą šventinį biudžetą“, – pažymi S. Strockytė-Varnė.
Vyresnė karta dažniau renkasi paprastumą
Vyriausioje, 60–74 metų, amžiaus grupėje išryškėja kiek kitokie dovanų prioritetai. Nors dovanos, susijusios su įspūdžiais ir patirtimis, išlieka svarbios ir šioje grupėje, vyresni gyventojai gerokai rečiau pageidauja piniginių dovanų – tokią galimybę renkasi vos 7 proc. apklaustųjų.
Kur kas dažniau šiame amžiuje minimos valgomos dovanos. Taip pat dažniau nei tarp jaunimo pasigirsta atsakymas, kad „nieko nereikia“.
Pasak S. Strockytės-Varnės, toks požiūris rodo, jog vyresniems žmonėms svarbesnė pati šventės prasmė ir bendravimas. Tai suprasdami artimieji gali išvengti brangių ir nebūtinai reikalingų pirkinių.
Kada daiktinės dovanos pasiteisina labiausiai?
Tyrimas rodo, kad be patirčių, pinigų ar dovanų kortelių, gyventojai mini ir kitas dovanų kategorijas – papuošalus, kosmetikos priemones, smulkią buitinę techniką, namų apyvokos daiktus, sporto inventorių ar hobiui skirtus pirkinius. Vis dėlto šie pasirinkimai nepatenka tarp labiausiai pageidaujamų ir dažniau tampa tiksline dovana konkrečiam žmogui, o ne universaliu sprendimu.
Pagamintos savo rankomis dovanos taip pat nėra labai populiarios – jas kaip pageidaujamą variantą nurodo tik nedidelė dalis respondentų. Panaši situacija matoma ir su knygomis, prenumeratomis ar kitomis panašaus tipo dovanomis.
Tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina, kad daugeliui žmonių emocija ir patirtis būtų buvusi vertingesnė nei bet koks daiktas.
„Daiktinės dovanos dažniausiai pasiteisina tada, kai gerai pažįstame ne tik žmogaus poreikius, bet ir jo skonį bei kasdienius įpročius. Priešingu atveju išlieka rizika padovanoti daiktą, kuris dubliuojasi su tuo, ką žmogus jau turi, arba paprasčiausiai lieka nenaudojamas.
Ypač vyresnėse amžiaus grupėse matyti, kad žmonės rečiau pageidauja naujų daiktų, o labiau vertina patirtis – koncertų, renginių ar pramogų bilietus, kurie suteikia emociją ir išlieka atmintyje ilgam. Bet kuriuo atveju atviras pokalbis su artimaisiais ar draugais apie norus arba paprastas dovanų sąrašas dažnai tampa efektyviausia priemone, padedančia suderinti šventinį džiaugsmą ir finansinį racionalumą“, – pataria S. Strockytė-Varnė.
