Šaltuoju metų laiku dalis graužikų ieško šilumos ir lengvai pasiekiamo maisto žmogaus kaimynystėje. Šiemet fiksuojama ypač didelė jų gausa. Kol dar nespaudžia tikras šaltis, pelės ir žiurkės lengvai juda aplink gyvenamuosius namus ir kitas patalpas, o įsikūrusios šildomose užuovėjose jos gali vesti jauniklius net ir žiemą.
Nors daugelis krebždesį sienose, apgraužtus vaisius ar kampuose randamas pelių ir žiurkių išmatas linkę vertinti kaip įprastą sezono nepatogumą, kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas įspėja, kad toks požiūris pavojingas. Graužikų pasirodymas namuose nėra tik estetinė problema – tai tiesioginė grėsmė žmogaus sveikatai ir turtui.
Dažnai manoma, kad pagauta viena pelė reiškia problemos pabaigą. Tačiau specialistai ragina taip nesuklysti. Graužikų populiacija didėja nepaprastai greitai: viena pelių pora per metus gali susilaukti iki 600 palikuonių. Todėl pastebėtas vienas individas dažnai tėra matoma platesnės problemos dalis.
Pelės ir žiurkės platina žmogaus sveikatai pavojingas ligas. Per išmatas, šlapimą ar tiesioginį kontaktą jos gali užkrėsti leptospiroze, salmonelioze, jersinioze ir kitomis ligomis. Graužikų judėjimo keliai visuomet paženklinti šlapimu ir ekskrementais – tai tarsi „greitkelio žymės“ kitiems individams, rodančios, kad šis kelias saugus ir veda prie maisto šaltinio.
„Dėl šiais šlapimu ar ekskrementais pažymėtais takais plintančio užkrato, siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą, po graužikų naikinimo labai svarbi profesionali dezinfekcija. Paviršiai, kuriais, tikėtina, bėgiojo graužikai, padengiami dezinfekcinėmis priemonėmis, taip sunaikinant ligų sukėlėjus ant visų paviršių, su kuriais kenkėjai galėjo kontaktuoti. Po to gali būti atliekama kvapų neutralizacija, kurios metu pašalinami specifiniai kvapai, pavyzdžiui, atsiradę dėl nugaišusių graužikų“, – aiškina ekspertas.
Be pavojaus sveikatai, pelės ir žiurkės kelia realią gaisro grėsmę. Nuolat grauždamos elektros laidus ir izoliacines medžiagas, jos siekia nudilinti savo dantis, tačiau taip gali sukelti trumpąjį jungimą ar net gaisrą namuose ir automobiliuose.
Aptardamas populiariausius kovos su graužikais būdus, L. Grigaliūnas paneigia rinkoje paplitusius mitus, ypač susijusius su ultragarsiniais prietaisais. Nors tokie baidytuvai reklamuojami kaip efektyvi priemonė, moksliniai tyrimai rodo, kad graužikai itin greitai prisitaiko. Jei triukšmas nesukelia realaus fizinio pavojaus, jau po kelių dienų jie jį tiesiog ignoruoja.
Panašiai vertinamas ir naminių kačių vaidmuo. Soti naminė katė dažnai praranda medžioklės instinktą, be to, susidūrimas su graužikais gali būti pavojingas ir pačiam augintiniui dėl graužikų nešiojamų parazitų – blusų, erkių, kaspinuočių ir kt.
Kaip veiksmingai naikinti graužikus?
Norint sėkmingai kovoti su graužikais, rekomenduojama derinti prevencines priemones ir profesionalų naikinimą.
„Efektyvi kova su graužikais turėtų prasidėti ne nuo nuodų, o nuo kruopštaus pastato sandarinimo, nes šie kenkėjai pasižymi stulbinamu lankstumu. Žiurkei patekti į vidų pakanka nykščio storio plyšio, o pelei – vos pieštuko skersmens skylutės. Todėl prevencijai būtina naudoti tik tvirtus, nerūdijančio plieno barjerus, kurių graužikai nepajėgtų įveikti. Greta sandarinimo itin svarbi ir švara: maisto produktus reikia laikyti graužikams nepasiekiamose vietose, sandariuose induose, nepalikti augintinių ėdalo dubenėliuose per naktį, naudoti sandarias šiukšliadėžes“, – pataria biologas.
Naikinimo priemones reikia rinktis ne tik efektyvias, bet ir saugias, ypač jei namuose yra vaikų ar gyvūnų. Tokiais atvejais nuodus rekomenduojama dėti tik į specialias, užrakinamas vyliaus dėžutes, kurios neleidžia graužikams išmėtyti nuodingų jaukų atvirose vietose. Taip pat galima naudoti spąstus.
Kenkėjų kontrolės specialistas primena, kad sėkmę užtikrina sistemingas požiūris: nuo patekimo kelių blokavimo iki profesionalios populiacijos kontrolės. Tik pašalinus pirminį šaltinį ir užtikrinus patalpų sandarumą galima tikėtis ilgalaikio rezultato ir išvengti pakartotinių įsibrovimų.
