Svorio mažinimo vaistai, tokie kaip „Ozempic“, per trumpą laiką tapo vienu dažniausiai aptariamų pasirinkimų, kai kalbama apie antsvorį ir apetitą. Vis dėlto naujame tyrime teigiama, kad realiame gyvenime jų poveikis dažnai gerokai kuklesnis, nei rodo klinikinių bandymų antraštės.
Lyginant su operaciniais metodais, skirtumas, pasak autorių, yra labai ryškus. „New York University“ mokslininkai lygino dvi bariatrines operacijas su vaistais, kurie priklauso „GLP-1“ receptorių agonistų grupei.
Tokie preparatai veikia imituodami natūralų hormoną, kuris prisideda prie apetito kontrolės ir sotumo jausmo. Tyrimo esmė buvo paprasta, palyginti, kas per tam tikrą laiką numeta daugiau kūno svorio.
Rezultatai pateikti kaip signalas pacientams ir gydytojams, kad vieno universalaus sprendimo nėra. Vaistai gali padėti, tačiau operacija, kaip teigiama, duoda stabilesnį ir didesnį efektą. Kartu pabrėžiama, kad kiekvienas kelias turi savo kainą, rizikas ir įsipareigojimus.
Kaip buvo lyginami vaistai ir operacijos?
Tyrėjai naudojo sveikatos įrašus ir bandė kuo tiksliau sulyginti panašius žmones skirtingose grupėse. Vaistus vartoję asmenys buvo parinkti pagal amžių, kūno masės indeksą ir cukraus kiekį kraujyje, kad palyginimas būtų kuo teisingesnis. Tuomet jų rezultatai buvo lyginami su tais, kurie pasirinko skrandžio mažinimo arba skrandžio apylankos operacijas.
Pagrindinis skaičius buvo dviejų metų pokytis, kuris turėjo parodyti ne vien trumpą startą, bet ir ilgalaikę kryptį. Operacijų grupė vidutiniškai neteko 25,7 procento kūno svorio, o vaistų grupė 5,3 proc. Tyrėjai taip pat akcentavo, kad net trumpesniais laikotarpiais operacijos rezultatai išliko geresni.
Kodėl vaistų rezultatai realybėje mažesni?
Vienas iš paaiškinimų yra paprastas, žmonės dažnai nesilaiko gydymo iki galo. Tyrime cituojamas „NYU“ rezidentas „Avery Brown“ pabrėžė, kad nors klinikiniai tyrimai rodo 15 – 21 proc. mažėjimą, praktikoje rezultatai gali būti ženkliai mažesni net turint receptą visiems metams. Taip pat teigiama, kad iki 70 proc. pacientų gali nutraukti gydymą per vienerius metus.
Operacija šiuo požiūriu yra kitokia, nes jos poveikis yra nuolatinis ir mažiau priklauso nuo kasdienio sprendimo išgerti vaistą. Vis dėlto tai nereiškia, kad operuotas žmogus gali ignoruoti mitybą ar judėjimą. Tyrimo mintis yra ta, kad lūkesčiai turi atitikti pasirinktą kelią, o vaistai reikalauja nuoseklumo.
Nauda, interesai ir atsargus vertinimas
Svarbu ir tai, kad tyrimas buvo finansuotas „American Society for Metabolic and Bariatric Surgery“, todėl tekste pabrėžiama galimo suinteresuotumo rizika. Nepaisant to, autoriai neneigia, kad „GLP-1“ vaistai taip pat davė teigiamą efektą ir daugeliui gali būti tinkamas pasirinkimas.
„ASMBS“ prezidentė „Ann M. Rogers“ teigė, kad abi grupės lieknėja, tačiau operacija yra efektyvesnė ir patvaresnė. Kartu primenama, kad svorio mažinimas nėra vienintelis „Ozempic“ tipo vaistų pliusas, nes jie siejami ir su cukraus kontrolės gerinimu.
Tyrime nurodoma, kad operacijos atveju cukraus kontrolė buvo dar geresnė, tačiau operacija išlieka invazinė ir reikalaujanti griežtos rutinos. „NYU Grossman School of Medicine“ chirurgas „Karan Chhabra“ akcentavo, kad ateityje svarbu suprasti, kam labiau tinka vaistai, kam operacija ir kaip rezultatams daro įtaką gydymo laikymasis bei išlaidos.
