Užaugusi Nigerijoje, Maria-Anthoniette Oghenetejiro Onoriode-Afunezie anksti suprato, kokią reikšmę kasdieniame gyvenime turi švarus vanduo ir kad ne visi turi vienodas galimybes tokį vandenį vartoti. „Tai man niekada nebuvo abstrakti problema – mačiau ją kasdien“, – sako ji. Ši patirtis tapo pagrindu studijoms, kurių metu ji ieško praktinių sprendimų.
„Visada domėjausi procesais, kurie gali pagerinti aplinką ir žmonių sveikatą“, – pasakoja Maria-Anthoniette. Šiandien ji – Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantūros studentė, besimokanti chemijos inžineriją ir kurianti būtent tai, kas padidintų prieinamumą prie švaraus vandens.
Pasak Maria-Anthoniette, sprendimas ieškoti inovacijų vandens valymo srityje tiesiogiai susijęs su patirtimis augant šalyje, kur patikimos vandenvalos sistemos ne visada prieinamos. „Švarus ir saugus vanduo yra gyvybiškai svarbus, o bėgant laikui vis geriau supratau, kaip sunku tai užtikrinti, kai trūksta patikimų valymo sistemų“, – sako ji.
KTU doktorantūroje ji atlieka tyrimus, kurių metu kuria nanostruktūrą, galinčią skaidyti žemės ūkio nuotekose esančius teršalus. Tokios nuotekos susidaro, kai laistant pasėlius, laikant gyvulius ar naudojant trąšas bei pesticidus daugiau ar mažiau užterštas vanduo patenka į upes, ežerus ir požeminio vandens telkinius.
„Įdomiausia mano tyrimų dalis šiuo metu – nustatyti, kaip vario oksidai veikia kuriamos sluoksniuotos nanostruktūros efektyvumą“, – aiškina doktorantė.
Jei tyrimo metu jai pavyktų sukurti žemės ūkio nuotekų teršalus skaidančią medžiagą, ši galėtų būti pritaikyta vandens valymo sistemose kaip pigesnė ir paprastesnė alternatyva dabartinėms technologijoms, ypač regionuose, kuriuose trūksta infrastruktūros, o nuotekose gausu sudėtingų teršalų.
Pasauliniu mastu tokių sprendimų poreikis išlieka milžiniškas – maždaug kas ketvirtas žmogus pasaulyje, apie 2,1 mlrd. gyventojų, ligi šiol neturi patikimos prieigos prie saugaus geriamojo vandens. Todėl prieinamos ir efektyvios vandens valymo technologijos galėtų ne tik pagerinti vandens kokybę, bet ir sumažinti vandens platinamų ligų riziką regionuose, kuriems tai aktualiausia.
Maria-Anthoniette tikslas aiškus – prisidėti prie švaresnio vandens užtikrinimo ten, kur jo labiausiai trūksta. „Nigerija, kaip ir daugelis kitų šalių, susiduria su švaraus vandens trūkumu ir turi labai mažai nuotekų valymo įrenginių“, – pabrėžia ji.
Nustebino lietuvių punktualumas
Apie Lietuvą ji pirmą kartą išgirdo iš draugo, kuris čia jau gyveno. Ieškodama vietos, kur galėtų tęsti studijas, ji norėjo rasti aukštos kokybės studijas, kurios neviršytų jos finansinių galimybių. „Lietuva man pasirodė patraukli tuo, kad čia siūlomas geras išsilavinimas už prieinamą kainą“, – pasakoja KTU doktorantė iš Nigerijos.
Į Lietuvą Maria-Anthoniette atvyko studijuoti magistrantūros ir čia gyvena jau kelerius metus. Nuo pat pradžių ją stebino kasdienis gyvenimas – kitoks miesto ritmas, tylesnės gatvės nei jos gimtojoje šalyje – bei ryški metų laikų kaita.
„Didžiausias netikėtumas man buvo visiškai kitoks gyvenimo tempas. Lietuvoje viskas labai ramu, organizuota, o viešasis transportas kursuoja daug punktualiau, nei esu įpratusi“, – sako KTU doktorantė.
Ji pastebi ir kultūrinius skirtumus. Nigerijoje žmonės yra linkę bendrauti atvirai ir emocionaliai, o Lietuvoje bendravimas – ramesnis. Vis dėlto už santūrumo, kuris demonstruojamas pirmąkart susitikus, pasak jos, slypi nuoširdumas ir paslaugumas. „Iš pradžių žmonės gali atrodyti uždari, tačiau užmezgus ryšį jie tampa labai šilti ir linkę padėti“, – sako Maria-Anthoniette.
Šiuo metu visas jos dėmesys sutelktas į doktorantūros studijas. „Šiame etape esu visiškai susitelkusi į savo tyrimus“, – sako ji. Į ateitį Maria-Anthoniette žvelgia atvira širdimi ir be griežtų planų: „Ilgalaikėje perspektyvoje esu atvira įvairioms galimybėms. Mano kelias labai priklausys nuo to, kur galėsiu toliau augti ir kur mano darbas vandens valymo technologijų srityje turės didžiausią prasmę“, – teigia KTU doktorantė.
