Storosios žarnos vėžys kasmet paliečia tūkstančius žmonių ir laikomas vienu dažniausių onkologinių susirgimų Lenkijoje. Ligos klasta ta, kad ji ilgą laiką gali vystytis beveik be simptomų, todėl dalis pacientų į medikus kreipiasi tik tuomet, kai liga jau pažengusi.
Lenkijos mokslininkai pranešė apie atradimą, kuris ateityje gali atverti kelią naujo tipo terapijai. Tyrėjų teigimu, tai dar ankstyva stadija, tačiau jau turima daugiau nei vien teorinė idėja, tai kuriama veikianti terapinės sistemos versija.
Problemos mastą atskleidžia statistika, tai Lenkijoje per metus fiksuojama apie 18 – 20 tūkst. naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Sergamumas ypač didėja vyresniame amžiuje, tačiau sveikatos specialistai atkreipia dėmesį ir į nerimą keliančią tendenciją, kai daugiau jaunų žmonių diagnozuojami vėlyvesnėse stadijose.
Liga dažna, o simptomai neretai klaidina
Storosios žarnos vėžys gali ilgai nesukelti aiškių požymių, todėl žmogus gali jaustis pakankamai gerai ir nesuprasti, kad organizme vyksta pavojingi pokyčiai. Net atsiradęs diskomfortas dažnai nurašomas mitybai, stresui ar laikinam virškinimo sutrikimui, todėl prarandamas brangus laikas.
Dažniausiai minimi simptomai, tai pasikartojantis viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo skausmai, tačiau jie nėra specifiniai tik šiai ligai. Dėl to profilaktika, reguliarūs patikrinimai ir ankstyva diagnostika išlieka vienas svarbiausių būdų sumažinti riziką ir pagerinti gydymo rezultatus.
Projektas paremtas kelių institucijų bendradarbiavimu
Apie proveržį pranešta po bendro projekto, kuriame dalyvavo Krokuvos žemės ūkio universitetas, Krokuvos politechnika ir Lenkijos mokslų akademijos Imunologijos ir eksperimentinės terapijos institutas.
Tyrimai apjungė chemijos ir biologijos kompetencijas, o tai leido vienu metu kurti naujas molekules ir vertinti jų poveikį vėžinėms ląstelėms. Tarpdisciplininei komandai vadovauja dr. inž. Damianas Kulaga iš Krokuvos politechnikos Cheminės inžinerijos ir technologijų fakulteto, o biologinių tyrimų dalyje svarbus vaidmuo teko imunoonkologijos sričiai.
Mokslininkų tikslas, tai priartėti prie tikslesnio gydymo, kuris būtų veiksmingas prieš naviką, bet mažiau žalotų sveikus audinius ir sukeltų mažiau šalutinių reiškinių.
Kuo išsiskiria junginys „DK-AT390HCl“
Projekto metu sukurta ir ištirta daugiau kaip 200 naujų molekulių, iš kurių perspektyviausia įvardijama „DK-AT390HCl“. Pasak tyrėjų, ši medžiaga laboratoriniuose tyrimuose parodė stiprų poveikį storosios žarnos vėžio ląstelėms, tuo pačiu palyginti mažiau veikdama sveikus audinius, todėl potencialiai galėtų reikšti mažesnį toksiškumą.
Aiškinama, kad molekulė sąveikauja su tam tikra lipidine kinaze ir gali slopinti autofagiją, tai procesą, kuris padeda vėžinėms ląstelėms išlikti nepalankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, chemoterapijos metu. Nors iki klinikinio pritaikymo dar ilgas kelias, mokslininkai šį rezultatą vertina kaip svarbų žingsnį kuriant modernesnę ir preciziškesnę storosios žarnos vėžio terapiją.
