Draugystė yra gyvybiškai svarbi, tačiau dažnai leidžiame jai vystytis savaime, skirdami per mažai dėmesio ir rūpesčio. Kaip ir bet kokie reikšmingi santykiai, draugystė reikalauja atvirumo, nuoširdaus bendravimo ir pastangų. Tam tikros situacijos gali baigtis santykių nutrūkimu, tačiau dažnai tai galima ištaisyti.
Atsitiktinis šiurkštumas ar neapdairumas daro mus ne blogais žmonėmis – esame gyvi, klystame, ir tai žmogiška. Tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės taisyti situaciją.
Specialistai pabrėžia, kad daugumą draugysčių nutrūkimų galima sušvelninti ar net visiškai ištaisyti, jei abi pusės nori įdėti pastangų.
Kodėl klystame draugystėje?
Vieni kitus galime netyčia įžeisti ar sužeisti kone bet kuriame gyvenimo etape – dėl nesusikalbėjimo, skirtingų gyvenimo aplinkybių ar tiesiog todėl, kad nepagalvojome prieš kalbėdami ar veikdami.
Licencijuota klinikinė socialinė darbuotoja Kristin Anderson pabrėžia, kad tvirta draugystė reikalauja rūpesčio, nuoseklių veiksmų ir kartais – nemalonių, tačiau būtinų pokalbių.
Licencijuotas šeimos terapeutas Lane Baker aiškina, kad riba tarp „iš esmės nemandagaus žmogaus“ ir „žmogaus, kuris tiesiog turėjo nemandagų momentą“, priklauso nuo mūsų sąmoningumo, noro prisiimti atsakomybę ir gebėjimo matyti klaidoje galimybę augti.
Šeimos ir porų terapeutas Daniel Seti priduria: „Tikroje draugystėje galima atsigauti po klaidų. Draugystė – dinamiška, ir mes galime prisitaikyti prie pokyčių, kad ir toliau augtume drauge“.
Ekspertai išskiria kelias dažniausiai pasitaikančias grubias klaidas draugystėje ir paaiškina, kaip jas ištaisyti.
6 dažniausios grubios klaidos draugystėje
1. Neprašytų patarimų dalijimas vietoje palaikymo
Kai draugas dalijasi problema, dažnai impulsyviai puolame duoti patarimus, nors jam tuo metu labiausiai reikia emocinio palaikymo.
Nelengva stebėti mums brangaus žmogaus kančią, mums patiems gali būti nepatogu matyti jo skausmą. Tačiau skubėti patarinėti gali pasirodyti globėjiška ar netaktiška, ypač jei žmogui dabar reikalinga patikra, kad jo jausmai yra suprantami ir priimtini.
Kaip ištaisyti? Seti siūlo pirmiausia atspindėti draugo emociją: pavyzdžiui, „Skamba labai skaudžiai ir gąsdinančiai. Kaip tu su tuo tvarkaisi?“ Tik po to verta paklausti, ko jis šiuo metu labiau nori – patarimo ar tiesiog palaikymo.
2. Nuolatinis draugo neįtraukimas į susitikimus
Kai draugą nuolat „pamirštame“ pakviesti į bendrus susitikimus dėl savo prielaidų (pavyzdžiui, kad vienišas draugas nenorės eiti į vakarėlį poroms, o draugas su vaikais nenorės į „suaugusiųjų“ renginį), tai gali būti labai žeidžianti patirtis.
Tokiais atvejais mes sprendžiame už kitą, ko jis nori ar ko gali, net nepasiteiravę jo nuomonės.
Kaip ištaisyti? Visada, kai tai tinkama, bendraukite atvirai ir kvieskite. Nedarykite prielaidų – leiskite draugui pačiam apsispręsti, ar jis gali ir nori dalyvauti.
3. Nuostata, kad turite teisę į draugo laiką
Laikote savaime suprantama, kad draugas privalo rasti laiko jums tada, kai jums patogu, neatsižvelgdami į jo planus ar poreikius. Toks santykių modelis ypač dažnai pasitaiko tarp turinčiųjų vaikų ar partnerį ir jų vienišų ar bevaikių draugų.
Tėvai neretai daro prielaidą, kad bevaikiai draugai turi daugiau laisvo laiko ir lankstumo. Tuomet draugo laikas imamas laikyti „visada prieinamu“, o tai sukuria neteisingą jausmą, kad į jo užimtumą galima neatsižvelgti.
Kaip ištaisyti? Baker siūlo sau užduoti klausimą: „Ar mano prielaida atitinka tai, ką iš tiesų mano draugas?“ Visada geriau pasitikslinti ir pasikalbėti, nei manyti, kad draugas bet kada laisvas. Vien dėl to, kad jaučiatės labiau užimti, jums nesuteikiama teisė į kito žmogaus laiką.
4. Dėmesio stoka svarbiems draugo gyvenimo įvykiams
Ignoruojate svarbius, skaudžius (pavyzdžiui, darbo netektis, artimojo mirtis) ar džiaugsmingus (naujas darbas, santykiai) draugo gyvenimo įvykius, nes nežinote, ką pasakyti, arba manote, kad jis „per daug užsiėmęs“.
Dažniausiai priežastis būna užimtumas arba baimė pasakyti kažką netinkamo. Tačiau tylėjimas dažnai suvokiamas kaip abejingumas.
Kaip ištaisyti? Tai ištaisyti gana paprasta. Pasak Seti, „jums nereikia idealių žodžių – svarbiausia yra parodyti, kad esate šalia“. Trumpos žinutės, tokios kaip „Galvoju apie tave“ ar „Kaip tu laikaisi?“, gali turėti labai didelę reikšmę.
5. Nuolatinis planų atšaukimas
Kartais atšaukti susitikimą dėl nuovargio ar pasikeitusių aplinkybių – normalu. Tačiau kai tai tampa įpročiu, griūva pasitikėjimas.
Linkę teisintis, kad esame „tiesiog pervargę“ ar „rūpinamės savimi“, tačiau jei tai kartojasi nuolat, draugui ima atrodyti, kad draugystė jums nėra prioritetas.
Kaip ištaisyti? Anderson pabrėžia: jei atšaukiate susitikimą, turėtumėte patys kreiptis į draugą ir pasiūlyti kitą laiką. Būti geru draugu nereiškia būti visada prieinamu, tačiau tai reiškia parodyti, kad santykiai jums svarbūs.
6. Kito žmogaus aplinkybių nepaisymas
Įsižeidžiate ar priimate draugo sprendimus pernelyg asmeniškai, neatsižvelgdami į jo esamą situaciją. Tai gali sužeisti abi puses.
Pavyzdžiui, supykstate, kad draugas neatėjo į renginį, net nežinodami, jog jis išgyvena finansinius sunkumus. Tokios klaidos šaknys – dėmesio stoka tam, kas vyksta draugo gyvenime, ir per didelis susitelkimas į savo jausmus.
Kaip ištaisyti? Čia viskas atsiremia į bendravimą. Sprendimas – daugiau klausti ir nuoširdžiai siekti suprasti, kas iš tiesų vyksta draugo gyvenime. Atviras, pagarbus dialogas dažnai nuima įtampą ir leidžia išvengti klaidingų išvadų.
Draugystė nėra savaime suprantama – ji reikalauja pastangų iš abiejų pusių. Klaidos neišvengiamos, tačiau daugumą jų galima ištaisyti, jei prisiimame atsakomybę, kalbamės atvirai ir esame pasirengę augti kartu su draugais.
