Psichologė rėžė be užuolankų: pasakė, kodėl suaugusiesiems šventės reikalingos net labiau nei vaikams

Dažnai manoma, kad šventės – tai pramoga tik vaikams, o eglutės, girliandos ir dovanos reikalingos pirmiausia jiems. Tačiau psichologai pabrėžia, kad šventiniai ritualai yra gyvybiškai svarbūs ir suaugusiesiems: jie padeda mažinti stresą, atkurti emocinę pusiausvyrą ir palaikyti psichinę sveikatą.

Apie tai, kodėl šventiniai ritualai būtini suaugusiesiems net ir karo ar nuolatinės įtampos sąlygomis, pasakoja psichologė Hanna Križanovska.

Naujųjų metų ir Kalėdų laikotarpis tradiciškai siejamas su vaikyste. Įprasta manyti, kad būtent vaikams reikia eglutės, dovanų ir stebuklo pojūčio, o suaugusieji turėtų būti santūresni, mažiau jausmingi ir „realistiški“.

Iš psichologinės pusės toks skirstymas yra klaidingas. Poreikis švęsti su amžiumi niekur nedingsta – jis tik keičia formą ir dažnai tampa mažiau sąmoningas.

Pasak psichologės, šventė suaugusio žmogaus psichikai atlieka svarbią reguliacinę funkciją.

Kasdienis suaugusiojo gyvenimas sukasi apie socialinius vaidmenis, atsakomybę ir nuolatinę savikontrolę. Daugumą laiko funkcionuojame tarsi „vadovai be atostogų“: planuojame, organizuojame, priimame sprendimus, reguliuojame emocijas ir nuolat tikriname savo prisitaikymo resursus.

Jei toks režimas tęsiasi be pertraukų, psichika dirba ištvermės režimu. Šventiniai ritualai – papuošta erdvė, ypatingas maistas, simbolinės dovanos, teminiai kvapai – sukuria laikiną pauzę, savotiškas atostogas, kurių metu įtampa sumažėja be būtinybės ką nors aiškinti, racionalizuoti ar teisintis.

Girliandų šviesa ir kvapai: kaip veikia mūsų smegenis

Jei atskirai pažvelgsime į šventės atributus, paaiškės, kad kiekvienas iš jų turi reikšmingą psichologinį poveikį.

Pavyzdžiui, girliandos ir šventinės dekoracijos svarbios ne tik estetiškai, bet ir neuropsichologiškai. Šilta lempučių šviesa, įjungiama dar prieš sutemstant, mažina erzinantį ankstyvos tamsos poveikį, o pažįstami dekoracijų simboliai sužadina saugumo ir nuspėjamumo jausmą.

Suaugusiajam, gyvenančiam nuolatinės „turbulencijos“ sąlygomis, tai ypač svarbu. Šventinis dekoras ne tiek „grąžina į vaikystę“, kiek leidžia labiau išgyventi akimirką „čia ir dabar“.

Dovanų prasmė suaugusio žmogaus gyvenime

Suaugusiesiems dovanos dažniausiai neturi praktinės, utilitarinės reikšmės – ir būtent tai suteikia joms ypatingą psichologinę vertę.

Dovana tampa pripažinimo forma. Dovanodami lyg sakome: „Aš tave matau“, „Tu man svarbus“. Daugeliui suaugusiųjų, įpratusių būti „funkcionaliais ir naudingais“, o ne tiesiog vertingais dėl to, kad yra, tokia patirtis yra labai stokojama.

Neretai pastebima, kad priimti dovaną būna sunkiau nei ją įteikti. Tai reikalauja leisti sau būti pažeidžiamam ir priimti rūpestį. Priimdamas dovaną žmogus tarsi sutinka su mintimi: „Taip, aš vertas dėmesio, laiko ir pastangų“ – ir tai gali būti netikėtai jautri patirtis.

Eglutės puošimas kaip terapija

Ypatingą reikšmę turi pats eglutės puošimo procesas. Kai ją puošia šeima, draugai ar vaikai, atsikuria ar sustiprėja ryšys – per bendrą ritmą, paprastą veiklą ir lengvus, neįtemptus pokalbius.

Šis procesas yra labai terapinis. Vaikams tai – įsitraukimo ir bendros veiklos patirtis, suaugusiesiems – galimybė pabūti kartu be vaidmenų, kaukių ir reikalavimų.

Kai žmogus puošia eglutę vienas, šis procesas tampa savirūpos aktu: „Sąmoningai kuriu erdvę, kurioje man gera.“ Psichologiniu požiūriu tai – vidinis veiksmas, kuriant savo gyvenimą net smulkmenose ir be „žiūrovų“.

Šventės padeda sutvarkyti laiką ir emocijas

Šventės padeda struktūruoti laiką. Suaugusiojo psichikai reikia ne tik terminų ir užduočių, kuriomis perpildytas kasdienis gyvenimas, bet ir prasminių žymeklių – momentų, kai apmąstome, kas įvyko ir kas keičiasi.

Metų pabaiga, gimtadieniai, šeimos šventės atlieka vidinės „inventorizacijos“ funkciją: kas buvo išgyventa, kas užbaigta, ką galima palikti praeityje. Be tokių simbolinių taškų gyvenimas suvokiamas kaip nenutrūkstamas, neretai varginantis srautas.

Šventės taip pat leidžia „įteisinti“ džiaugsmą. Suaugę žmonės retai leidžia sau mėgautis be pateisinimų: „užsidirbau“, „tai naudinga“, „tai efektyvu“, „reikia darbui“.

Šventės suteikia teisę džiaugtis be argumentų ir be poreikio ką nors įrodinėti. Tai nėra infantilumas, o vertingas psichologinės higienos elementas. Gebėjimas pastebėti ir vertinti paprastus dalykus – tai emocinio brandumo požymis, o ne priešingai.

Artumas su kitais ir su savimi

Galiausiai šventės palaiko ryšio ir artumo jausmą – tiek su kitais žmonėmis, tiek su pačiu savimi. Net jei suaugęs žmogus šventes sutinka vienas, pats šventinės atmosferos sukūrimo faktas yra rūpesčio savimi išraiška.

Psichikai tai signalas: mano gyvenimas vertas dėmesio ne tik pasiekimų ar krizių akimirkomis, bet ir todėl, kad aš esu ir esu vertingas.

Eglutės, girliandos ir dovanos – tai ne vaikų privilegija, ne privalomas „antraeilis fonas“ ir tikrai ne naivumo požymis. Kuo vyresni tampame, tuo svarbesni darosi šie, iš pirmo žvilgsnio, „nesvarbūs“ dalykai.

Suaugusio žmogaus psichikai tai – atsigavimo, emocinio „įsižeminimo“ ir priminimo apie gyvenimo vertę už mūsų funkcijų, vaidmenų ir kaukių ribų būdas. O galbūt svarbiausia – tai galimybė bent trumpam būti ne efektyviam, o tiesiog gyvam.