2026 metais Lietuvoje planuojami reikšmingi pokyčiai. Šalyje didės ne tik minimalioji mėnesinė alga (MMA), bet ir pensijos, socialinės išmokos bei keisis II pensijų pakopos kaupimo tvarka. Gyventojai galės atsiimti dalį sukaupto turto, tačiau tokie pokyčiai gali paveikti prekių ir paslaugų kainas, o tai reiškia, kad kai kurių produktų kainos gali kilti.
MMA po mokesčių 2026 m. didės vidutiniškai 69,58 euro. Tuo metu vidutinė senatvės pensija pakils 80 eurų (12 proc.) ir sieks 750 eurų. Senatvės pensija asmenims su būtinuoju stažu augs 90 eurų (12,5 proc.) ir sudarys 810 eurų.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis padidės iki 46,46 euro. Vaiko pinigai turėtų didėti 7,5 euro, vaiko išlaikymo išmoka augs 59 eurais, o vienkartinė išmoka vaikui – net 266 eurais.
Tačiau didės ir kai kurie gyventojų mokami mokesčiai, pavyzdžiui, privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuo MMA augs nuo 72,45 iki 80,48 euro.
Tikimasi, kad šie pokyčiai gali padidinti prekių ir paslaugų kainas. Specialistai prognozuoja, kad kainų augimas bus nuosaikus. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kainas labiausiai lems darbo sąnaudų, maisto žaliavų ir energijos kainų pokyčiai.
Padidėjusi perkamoji galia, pensijų reforma ir vartotojų elgsena taip pat prisidės prie kainų dinamikos. Remiantis 2025 m. duomenimis, žemės ūkio ministerija teigia, kad kai kurių produktų kainos gali netgi kristi.
Pavyzdžiui, jei augalininkystės produktų supirkimo kainos liks žemos, kvietinių miltų ir kruopų kainos gali sumažėti. Priešingai, maistinio aliejaus kainos gali išlikti aukštos.
Svarbus kainų veiksnys – elektros kainos. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prognozuoja, kad 2026 m. didmeninė elektros kaina gamintojams sumažės 2 proc. Naftos kainos taip pat neturėtų augti dėl pasiūlo pertekliaus ir mažėjančios paklausos.
Kainoms poveikį darys ir galvijų sektorius. Dėl mažėjančio galvijų skaičiaus supirkimo kainos gali išlikti aukštos ar net didėti. Tuo metu kiaulių sektoriuje kainos dabar krenta, tačiau 2026 metais gali stabilizuotis ar net šiek tiek kilti.
Pasak specialistų, duonos bei grūdinių produktų kainos turėtų išlikti stabilios, jei nepasikeis pagrindinių žaliavų kainos. Palankiomis gamtos sąlygomis galimi ir kai kurių vaisių, pavyzdžiui, obuolių, kainų sumažėjimai. Kiaušinių kainos gali dar augti dėl paukščių gripo sezono, o vištienos kainos – kristi dėl didėjančio importo.
Sviesto kainos ES rinkoje mažėja, tačiau ar tai atsispindės galutinėse vartotojų kainose, kol kas neaišku. Pavyzdžiui, 2025 m. spalį gamintojo sviesto kaina Lietuvoje mažėjo 6,53 proc., tačiau galutinė kaina parduotuvėse padidėjo.
Konkurencijos taryba stebi rinkos pokyčius ir pabrėžia, kad konkurencija lemia palankesnes kainas vartotojams. Nors įstatymai nenustato konkretaus įmonių skaičiaus rinkoje, svarbu, kad įmonės nustatytų kainas savarankiškai.
Taryba taip pat vertina įmonių susijungimus, kurie gali paveikti kainas. Pavyzdžiui, 2023 m. ji neleido „LIT Egg“ ir Girelės paukštyno susijungimo, nes tai galėjo reikšmingai sumažinti konkurenciją kiaušinių rinkoje. 2018 m. buvo sustabdytas „Rimi Lietuva“ ir „Palink“ susijungimas dėl galimos dominuojančios padėties keliuose miestuose.
Apibendrinant, kiti metai laukia ne tik augančių pajamų, bet ir nuosaikaus kainų augimo laikotarpis. Viskas priklausys nuo žaliavų, energijos kainų, tiekimo grandinių, gyvulių sektoriaus situacijos ir konkurencijos lygio rinkose.
