Motociklų sezonas Lietuvoje daugeliui baigiasi dar rudenį, kai termometro stulpelis ima artėti prie vienženklės temperatūros. Vis dėlto pastaraisiais metais žiemos tampa vis švelnesnės, o socialiniuose tinkluose net ir sausį ar vasarį galima pamatyti pavienių motociklininkų nuotraukas iš kelių.
Vieni tai vadina beprotybe, kiti – tikru laisvės pojūčiu. Tačiau kyla labai praktiškas klausimas: ar važinėjimas motociklu žiemą Lietuvoje yra teisėtas, ir ar už tai galima gauti baudą?
Ar įstatymai draudžia važiuoti motociklu žiemą?
Trumpas atsakymas – ne, Lietuvoje nėra jokio tiesioginio draudimo važinėti motociklu žiemos mėnesiais. Kelių eismo taisyklės nenumato sezoniškumo pagal transporto priemonės tipą, todėl pats faktas, kad motociklas išriedėjo į kelią gruodį ar vasarį, nėra pažeidimas. Kitaip tariant, policija negali nubausti vien už tai, kad pasirinkote važiuoti motociklu, kai lauke šalta.
Tačiau čia prasideda svarbiausia niuansų dalis. Nors žieminis važiavimas nėra draudžiamas, jis automatiškai laikomas didesnės rizikos veikla. Tai reiškia, kad bet koks incidentas kelyje bus vertinamas kur kas griežčiau, ypač jei pareigūnai nuspręs, jog vairuotojas neįvertino eismo sąlygų ir sukėlė pavojų.
Jeigu dėl slidžios dangos, plikledžio ar prasto sukibimo motociklininkas sukelia eismo įvykį, jam gali būti taikoma atsakomybė ne tik už avariją, bet ir už pavojingą vairavimą. Praktikoje tai gali reikšti baudą, kuri Lietuvoje gali siekti kelis šimtus eurų. Lenkijos pavyzdžiu minėta 1 500 zlotų bauda už pavojų kelyje būtų maždaug 340 eurų – panašaus dydžio finansinė atsakomybė reali ir Lietuvos keliuose, priklausomai nuo situacijos ir pasekmių.
Kodėl žiema motociklininkui – visai kitas pasaulis?
Motociklu važiuoti smagiausia tada, kai oras šiltas, kelias sausas, o sukibimas leidžia pasitikėti tiek stabdžiais, tiek padangomis. Ne veltui daugelis patyrusių vairuotojų sako, kad tikrasis sezonas prasideda, kai temperatūra viršija 15 laipsnių. Lietuvoje tai dažniausiai laikotarpis nuo gegužės iki rugsėjo.
Dalis motociklininkų sezoną prailgina iki tol, kol temperatūra nukrenta iki maždaug 7–8 laipsnių šilumos. Žemiau šios ribos problemos tampa nebe teorinės, o labai praktiškos. Padangos praranda elastingumą, stabdymo kelias pailgėja, o net ir trumpa kelionė ima varginti fiziškai.
Žiemą prie viso to prisideda ir plikledis – nematomas pavojus, kuris ypač dažnas pavėsingose vietose, prie vandens telkinių ar ankstyvą rytą. Skirtingai nei automobilio vairuotojas, motociklininkas neturi jokios „rezervinės“ atramos – menkiausias slystelėjimas gali baigtis kritimu.
Tinkama apranga – ne komforto, o saugumo klausimas
Jeigu vis dėlto nusprendžiama važiuoti motociklu žiemą, apranga tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Vasaros kombinezonai, plonos pirštinės ir neperšlampami batai, skirti šiltiems orams, šaltuoju sezonu neturi jokios vertės.
Žieminiam važiavimui skirta motociklininko apranga dažniausiai turi „Gore-Tex“ ar panašią membraną, kuri užtikrina atsparumą vandeniui ir leidžia kūnui „kvėpuoti“. Tai svarbu ne tik komfortui – hipotermija tiesiogiai veikia reakcijos laiką, rankų judesių tikslumą ir gebėjimą greitai stabdyti ar manevruoti.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas rankoms. Sustingę pirštai reiškia vėluojančią reakciją, o tai žiemą gali būti lemtinga. Jei motociklas neturi šildomų rankenų, verta jas įsidiegti papildomai. Taip pat naudingi rankų apsaugai skirti skydeliai ar net specialūs „mufai“, saugantys nuo vėjo, sniego ir lietaus.
Pavojai, kurių neišspręs jokia technologija
Net ir geriausia apranga ar papildoma motociklo įranga nepadės išspręsti pagrindinės žiemos problemos – drastiškai sumažėjusio sukibimo. Joks ABS ar traukos kontrolės įrenginys negali garantuoti saugumo ant apledėjusio ar sniegu padengto kelio.
Žiemą stabdymo kelias pailgėja kelis kartus, o staigus akseleratoriaus pasukimas gali baigtis galinio rato slydimu. Prie viso to prisideda ir kelio priežiūros realijos – smėlis ir druska, nors skirti automobiliams, motociklininkams tampa vienu pavojingiausių faktorių. Smėlis ypač klastingas posūkiuose, kur jis gali sukelti netikėtą slydimą.
Važiavimo stilius: malonumas ar kova dėl kiekvieno kilometro?
Prieš investuojant į žieminę aprangą ir papildomą motociklo įrangą, verta sąžiningai atsakyti sau į klausimą – ar turima patirtis leidžia saugiai važiuoti tokiomis sąlygomis? Net ir lietus daugeliui motociklininkų yra rimtas iššūkis, o žiema šį sudėtingumą padidina kelis kartus.
Važiavimo stilius žiemą turi kardinaliai pasikeisti. Reikia vengti staigių judesių, stabdyti itin švelniai, laikytis didesnio atstumo ir susitaikyti su mintimi, kad kelionė bus lėta. Net jei kelias atrodo sausas, žema temperatūra ir ant asfalto likęs smėlis gali tapti nematoma spąstų vieta.
Ar egzistuoja žieminės padangos motociklams?
Teoriškai – taip, praktiškai – labai ribotai. Rinkoje galima rasti žieminių padangų, tačiau jos dažniausiai skirtos motoroleriams ar mopedams. Galingiems motociklams tokie sprendimai beveik neegzistuoja, nes dviejų ratų konstrukcija ir didelė į galinį ratą perduodama galia daro važiavimą sniegu beveik neįmanomą.
Be to, motociklų padangos gaminamos iš minkšto mišinio, kuris optimaliai veikia esant aukštesnei nei 10 laipsnių temperatūrai. Šaltyje joms reikia daug daugiau laiko įšilti, o protektoriaus raštas nėra pritaikytas sniegui ar šlapdribai šalinti.
