Latvijoje vėl kyla klausimas, kodėl vis dar vyksta reguliarūs keleivių vežimai į agresorėmis vadinamas valstybes, Rusiją ir Baltarusiją. Apie tai laidoje „Preses klubs“ kalbėjo Eriks Lingeberziņs, „Turība“ universiteto docentas ir Latvijos turizmo agentų bei operatorių asociacijos valdybos pirmininkas. Jis kritiškai įvertino visuomenės požiūrį į poilsines keliones šiomis kryptimis ir pabrėžė realias rizikas.
Pašnekovas teigė, kad diskusijose per daug dėmesio skiriama organizuotiems turizmo paketams, nors didžiausia spraga esą yra reguliarūs reisai. Jo manymu, uždrausti tik organizuotas keliones dėl kelių įmonių būtų blogas precedentas, jei žmonės vis tiek gali nuvykti tais pačiais maršrutais. Tokiu atveju problema neišsprendžiama, o tik perstumiama.
Be to, akcentuojama, kad valstybės galimybės padėti į bėdą patekusiam žmogui Rusijoje ar Baltarusijoje yra labai ribotos. Asociacija savo nariams aiškina, jog grįžimas gali tapti sudėtingas, o ryšys su žmogumi kartais gali nutrūkti ilgam. Todėl raginama ne tik kalbėti, bet ir imtis konkrečių sprendimų.
Eksperto įvardyti pavojai
Eriks Lingeberziņs teigė, kad kelionė į Baltarusiją ar Rusiją gali virsti situacija, kai žmogus dingsta be galimybės susisiekti. Jis pateikė pavyzdį, kai turistas savaitgalį išvyko į Baltarusiją, atsiskyrė nuo grupės, o pareigūnams radus telefone susirašinėjimus, prasidėjo rimtos problemos. Pasak jo, tokiais atvejais žmogus gali kelis mėnesius būti be jokio kontakto, o informacija apie jį pasiekia artimuosius tik atsitiktinai.
Jis pabrėžė, kad asociacija palaiko Latvijos užsienio reikalų ministerija raginimus susilaikyti nuo kelionių į Rusiją ir Baltarusiją. Taip pat siūloma rinktis alternatyvas, keliauti Baltijos šalyse, Latvijoje, rečiau vykti į tolimus reisus ir rinktis saugesnes kryptis. Jo žinutė paprasta, pasirinkimų yra, todėl rizikos kelionių nereikia normalizuoti.
Ką daro valdžia ir kokie ribojimai jau galioja?
Tekste nurodoma, kad Latvijos susisiekimo ministerija rengia ministrų kabineto sprendimo projektą dėl reguliarių reisų sustabdymo su Rusija ir Baltarusija. Taip pat minima, kad Latvijos seimas atmetė deputatų paklausimą susisiekimo ministrui Atim Švinkam dėl šių vežimų. Pats ministras teigia, kad pradėjo sistemingą rizikų mažinimą ir jau imtasi dalies priemonių.
Ministras aiškina, kad Latvijoje yra trys vežimų tipai, nereguliarūs reisai pagal užsakymą, reguliarūs reisai pagal grafiką ir nereguliarūs tranzitiniai pervežimai per Latvijos teritoriją. Nereguliarūs keleivių pervežimai į agresores, tiek tiesiogiai, tiek tranzitu, uždrausti nuo šių metų lapkričio 1 dienos. Šis draudimas taikomas visiems vežėjams nepriklausomai nuo jų registracijos.
Dėl reguliarių reisų teigiama, kad jie dar vyksta šešiais maršrutais, trimis į Rusiją ir trimis į Baltarusiją. Tam rengiama vyriausybės sprendimo bazė, kuri leistų panaikinti maršrutų leidimus arba jų nebepratęsti. Ministras pabrėžia, kad sprendimas bus grindžiamas saugumo argumentais ir turės būti parengtas teisiškai tiksliai, kad valstybei nekiltų finansinių nuostolių.
Kodėl svarbus regioninis suderinimas?
Ministras atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalių situacija nėra vienoda. Tekste minima, kad Lietuvoje aptarnaujama daug daugiau reguliarių tarptautinių autobusų maršrutų į Rusiją ir Baltarusiją, o Estijoje esą palikta daugiausia tranzitinė kryptis. Dėl to pabrėžiama, kad reikalingas suderintas Baltijos šalių ir Europos sąjungos požiūris, kad ribojimai turėtų realų, ilgalaikį poveikį regiono saugumui.
Diskusija sukasi ne tik apie keliones, bet ir apie valstybės pareigą mažinti rizikas, kurios kyla žmonėms ir saugumui. Ekspertas ragina atkreipti dėmesį į reguliarius reisus, nes vien organizuotų kelionių ribojimas palieka spragą. Tuo pat metu ministerija teigia judanti link reguliarių maršrutų stabdymo, tačiau pabrėžia teisinį atsargumą ir regioninio suderinimo būtinybę.
