Asociacija „Transeksta“ pristatė išsamų tyrimą, atskleidžiantį dažniausiai Lietuvos automobilių parko techninės apžiūros metu nustatomus trūkumus. Analizė parengta remiantis daugiau nei 1,3 mln. įrašų iš Centralizuotos techninės apžiūros duomenų bazės (CTADB), surinktų per pastaruosius dvejus metus.
Remdamasi šiais duomenimis, asociacija sudarė statistinio lietuviško automobilio portretą ir sukūrė įrankį, leidžiantį palyginti skirtingų markių, modelių ir amžiaus grupių transporto priemones pagal dažniausiai pasitaikančius techninius trūkumus.
Toks tyrimas ne tik įdomus automobilių entuziastams, bet ir labai praktiškas servisų specialistams bei įmonių, turinčių nuosavus autoparkus, vadovams. Žinant, kur dažniausiai slypi silpnos vietos, galima iš anksto imtis prevencinių priemonių ir išvengti nenumatytų problemų kelyje.
Kokie trūkumai nustatomi dažniausiai?
Analizė apėmė aštuonias pagrindines automobilių defektų grupes, pagal kurias ir vykdomi techninės apžiūros vertinimai:
- stabdžių sistema,
- vairo mechanizmas,
- matomumo įranga,
- žibintai ir elektros sistema,
- ašys, ratai, padangos ir pakaba,
- važiuoklė ir kėbulas,
- variklis (įskaitant taršą, skysčių nutekėjimus),
- kita įranga.
Dažniausias problema visuomet yra žibintai ir elektros įranga. Net 40 proc. automobilių į techninę apžiūrą atvyksta su blogai sureguliuotais ar neveikiančiais žibintais. Ši problema pastebima visose amžiaus grupėse.
Rimčiausi, su saugumu susiję defektai
Tyrimas taip pat identifikavo septynias kritines problemas, dėl kurių dažniausiai neišduodama techninės apžiūros pažyma, vadinamasis „žalias lapas“:
- Žibintai ir apšvietimas – netinkamas veikimas gali trikdyti kitus eismo dalyvius ar apriboti matomumą.
- Stabdžių sistema – susidėvėjusios dalys, nesandarūs vamzdeliai, pailgėjęs stabdymo kelias.
- Pakabos jungtys („šarnyrai“) ir svirtys – gali lemti transporto priemonės valdymo praradimą.
- Vairo mechanizmas – nestabilus vairavimas, didinantis avarijų riziką.
- Amortizatoriai ir spyruoklės – mažina stabilumą posūkiuose, didina apvirtimo tikimybę.
- Padangos – neatitinkantis protektoriaus gylis, sezoniškumo nepaisymas.
- Saugos sistemos (diržai, oro pagalvės) – nesuveikia tinkamai po kėbulo remonto ar netinkamos priežiūros.
Amžiaus įtaka trūkumų dažniui
Tyrime analizuoti 9 skirtingi automobilių segmentai, nuo mažųjų miesto automobilių iki visureigių, vienatūrių, komercinių transporto priemonių ir elektromobilių. Duomenys suskirstyti į šešias amžiaus kategorijas – nuo 3 iki 22 metų.
Rezultatai rodo aiškią tendenciją – kuo automobilis senesnis, tuo daugiau defektų fiksuojama per techninę apžiūrą.
Pavyzdžiui, net 87 proc. 3–5 metų senumo automobilių patikrinimą įveikia be priekaištų, kai 19–22 metų amžiaus grupėje tokių yra tik 40 proc..
Pasak „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojo Audriaus Glėbaus, norint suvienodinti modelių analizę, ypač populiarių, kaip „Volkswagen Golf“, teko kruopščiai filtruoti daugybę duomenų, kadangi skirtingose šalyse tas pats modelis gali būti įvardytas labai skirtingais kodais.
Netikėti rezultatai: „Toyota Prius“ atvejis
Analizėje pastebėta ir keletas netikėtų rezultatų. Vienas jų – „Toyota Prius“. Nors šis modelis garsėja patikimumu, 3–5 metų senumo „Prius“ techninės apžiūros metu dažnai nepraeina iš pirmo karto. Tik 71,8 proc. gauna teigiamą įvertinimą, kai segmento vidurkis siekia 87,3 proc.
Šį paradoksą, pasak A. Glėbaus, paaiškina šio modelio intensyvus naudojimas pavežėjimo paslaugų rinkoje. Tokie automobiliai eksploatuojami beveik be poilsio, o priežiūrai skiriamas menkas dėmesys. Rezultatas – spartesnis stabdžių, pakabos ir vairo sistemų nusidėvėjimas.
Įdomu tai, kad vyresnio amžiaus „Prius“ modeliai (15–22 metų) statistiškai pasirodo net geriau nei jaunesni.
Spalvų sistema padeda greičiau įvertinti
Kad naudotojams būtų lengviau įžvelgti skirtumus, analizėje naudota spalvinė sistema:
- Žalia – rezultatas 25 proc. geresnis už vidurkį.
- Geltona – atitinka vidutinį rezultatą.
- Raudona – 25 proc. blogesnis už vidurkį.
Visa analizė su detaliomis lentelėmis pagal amžių, segmentą ir defektų tipus pateikta oficialioje „Transeksta“ svetainėje
