Naujausi karai aiškiai parodė, kad koviniai dronai tampa kasdieniu ginklu mūšio lauke. Jie yra greiti, sunkiai pastebimi, pavojingi ir svarbiausia nekelia tiesioginės grėsmės žmogui, kuris juos valdo.
Dabar atsiranda technologijos, dėl kurių šie bepiločiai aparatai gali tapti dar efektyvesni. Prieš mūsų akis dronai iš paprastų „robotukų“, vykdančių komandas, virsta savarankiškais karo dalyviais.
Bendrovė „Lockheed Martin“ ir jos garsus padalinys „Skunk Works“ pristatė naują sprendimą, galintį iš esmės pakeisti karinių operacijų vykdymą. Nors tai skamba kaip kompiuterinis žaidimas ar fantastinis filmas, tokios sistemos pamažu tampa tikrove.
Dronas, kuris keičia planą pats
Naujos technologijos širdis, tai sistema „AI-Driven Mission Contingency Management“. Jos paskirtis paprasta, tai padėti dronui priimti protingus sprendimus, kai misija pradeda griūti. Toks dronas ne tik vykdo iš anksto sudarytą planą, bet ir stebi, kas vyksta aplink, analizuoja situaciją ir prireikus keičia veiksmus nelaukdamas žmogaus nurodymų.
Tai reiškia, kad tam tikromis sąlygomis aparatas gali pasirinkti kitą sprendimą nei siūlytų operatorius. Jei situacija mūšio lauke pasikeičia per greitai, žmogus gali nespėti sureaguoti, o sistema tai padarys akimirksniu. Taip dronai tampa ne vien įrankiu, o savotišku „kolega“ mūšio lauke, priimančiu sprendimus realiu laiku.
Bandymas, nors trūksta degalų, bet misija tęsiama
Naujoji sistema buvo išbandyta drono „Stalker XE Block 25“ platformoje. Būtent ten įdiegta „STAR.OS“, tai tarsi operacinė sistema karo dirbtiniam intelektui. Ji leidžia DI bendrauti su kitais kariniais įrenginiais ore, sausumoje, jūroje ar net kosmose. Svarbiausia idėja, tai visi šie aparatai turi gebėti dalintis informacija ir veikti išvien.
Demonstracijos metu dronui dirbtinai „sugadino“ degalų sistemą. Vietoj to, kad tiesiog nutrauktų misiją, DI nusprendė perduoti užduotį kitam dronui. Tada perskaičiavo maršrutą ir ramiai grįžo į bazę. Žmogus ekrane matė visus žingsnius, bet sistemai nereikėjo jokios jo komandos.
„Lockheed Martin“ teigia, kad tokie sprendimai palengvins vadaviečių darbą ir sutrumpins laiką nuo tikslo pastebėjimo iki sprendimo priėmimo. Paprastai tariant, mašinos turėtų reaguoti greičiau, kad žmonės galėtų priimti labiau apgalvotus sprendimus. Tai kelia ir daug klausimų apie atsakomybę bei saugumą, bet aišku viena, kad karas tampa vis labiau valdomas algoritmų.
