Lapkritį vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginti su praėjusiu mėnesiu, Lietuvoje ir Latvijoje augo 6 proc. ir siekė 110,91 Eur/MWh, o Estijoje elektros kaina ūgtelėjo 7 proc., iki 95,90 Eur/MWh.
Naujuoju, 15 minučių intervalu, fiksuojamos elektros kainos Baltijos šalių biržoje svyravo nuo -0,44 Eur iki 506,64 Eur/MWh.
„Lapkritį daugiausia įtakos elektros kainoms Baltijos šalyse turėjo sumažėjusi pasiūla, šiluminių elektrinių remontai Latvijoje ir Lietuvoje, sumenkusi saulės ir vėjo elektros gamyba, išaugęs vartojimas, kurį lėmė mėnesio pabaigoje atšalę orai. Vis dėlto vidutinė mėnesio elektros kaina pakito nežymiai – ūgtelėjo apie 6 proc.”, – sako „Elektrum Lietuva“ vadovėNeringa Petrauskienė.
Lapkritį Baltijos šalyse saulės elektrinės pagamino ypač mažai energijos – mažiausiai nuo sausio mėnesio. Vėjo energijos gamyba taip pat sumažėjo 13 proc. Tad lapkritį Baltijos šalys importavo 19 proc. daugiau elektros – tai buvo didžiausias importo kiekis šiais metais.
Lapkritį Lietuva pasigamino 52 proc. šaliai reikalingos elektros energijos
Lapkritį Baltijos šalyse elektros energijos vartojimas, palyginti praėjusiu mėnesiu, augo 8 proc. ir siekė 2 447 GWh. Lietuvoje vartojimas augo 10 proc., iki 1 106 GWh. Latvijoje elektros energijos poreikis buvo kone 6 proc. didesnis nei spalį ir siekė 627 GWh, Estijoje vartojimas augo taip pat 6 proc., iki 713 GWh.
Elektros gamyba Baltijos šalyse mažėjo 2 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu, ir siekė 1 392 GWh. Lietuvoje elektros energijos lapkritį buvo pagaminta 25proc. mažiau nei spalį, 575GWh. Estijoje elektros gamyba mažėjo 1 proc., iki 346 GWh, o Latvijoje gamyba šoktelėjo 57proc., iki 471 GWh.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 57 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 52 proc., Latvijoje – 75 proc., Estijoje – 49 proc.
