Kanados elektromobilių rinka staiga pateko į gilią krizę, nors dar visai neseniai atrodė, kad ji sparčiai augs. Salonai ir didelės prekybos grupės investavo milžiniškas sumas į pasirengimą prekiauti nulinės taršos automobiliais. Dabar tie patys verslai skaičiuoja nuostolius ir kalba apie realią bankrotų bangą.
Situacija paaštrėjo tada, kai pirkėjų entuziazmas pradėjo blėsti greičiau nei tikėtasi. Vairuotojai, ypač mažesniuose miestuose, dažniau renkasi benzinu ar dyzelinu varomus automobilius, kurie jiems atrodo patikimesni kasdieniam naudojimui. Dėl to investicijos į elektromobilių infrastruktūrą daugeliui pardavėjų kol kas neatsiperka.
Ekspertai pabrėžia, kad ši krizė nėra vien laikinas svyravimas, o struktūrinis iššūkis visai rinkai. Dalis prekybininkų atsidūrė tarp gamintojų reikalavimų ir sumažėjusios klientų paklausos. Jei pardavimai neatsigaus, finansinės problemos gali tapti nevaldoma grandinine reakcija.
Subsidijų pabaiga ir paklausos kritimas
Dar neseniai valstybės parama leido tikėtis tvirto elektromobilių proveržio. Tačiau 2025 metų sausį, kai buvo išnaudotos lėšos, programa, siūliusi iki 5 tūkst. Kanados dolerių (apie 3 100 eurų) nuolaidą perkant elektromobilį, buvo sustabdyta. Rinka į tai sureagavo iš karto, nes pirkėjai prarado svarų finansinį stimulą.
Antrąjį 2025 metų ketvirtį elektromobilių registracijų skaičius smuko beveik 30 proc. Jų dalis naujų automobilių rinkoje krito iki maždaug 8,6 proc., todėl salonuose ėmė kauptis neparduoti modeliai. Pardavėjai sako, kad be paramos grįžimo klientų srauto tikėtis sunku.
Milijoninės investicijos salonuose
Didžiausią smūgį pajuto tie dealeriai, kurie buvo įpareigoti gamintojų modernizuoti savo salonus. Kaip rašė „Automotive News“, kai kurie prekybininkai į infrastruktūrą investavo milijonus, tačiau net nepriartėjo prie atsipirkimo ribos. Modernizacija apėmė ne tik patalpas, bet ir brangią techniką, pritaikytą elektromobiliams.
„High Country Chevrolet Buick GMC“ vadovas Dougas Greenas liudijo, kad vien dėl „General Motors“ reikalavimų išleido daugiau nei 120 tūkst. eurų. Jis įsigijo įkroviklius, keltuvus sunkesniems elektromobiliams, akumuliatorių stalą ir elektrinių linijų įrengimo infrastruktūrą, o po to pristatė modelius „Equinox“, „Blazer“ ir „Hummer“. Tačiau jis teigė pakvietęs tūkstantį klientų bandomiesiems važiavimams, atvykus vos kelioms dešimtims, ir nė vienas nepirko.
Bankroto grėsmė ir raginimai valdžiai
D. Greenas pripažino, kad jo verslas neišgyventų, jei ateityje būtų priverstas prekiauti tik elektromobiliais. Jo salonas mažame Albertos miestelyje aptarnauja žmones, kuriems reikia didelių visureigių ir pikapų ilgoms kelionėms bei sudėtingam reljefui. Todėl vietos paklausa elektromobiliams beveik nulinė, nors investuoti teko taip pat, kaip ir didmiesčiuose.
Panaši įtampa jaučiama ir Ontarijuje, kur didelė tinklo vadovė Laura Zanchin sakė, kad elektromobilių infrastruktūros sąnaudos nuolat auga. Jos grupė, valdanti dešimtis salonų ir daug prekės ženklų, modernizacijai skyrė nuo trijų su puse iki keturių su puse milijono dolerių (apie 300 tūkstančių eurų), o pasitraukti iš elektromobilių prekybos praktiškai neleidžia sutartys su gamintojais. Dėl to automobilių pardavėjai kreipėsi į valdžią prašydami grąžinti subsidijas, nes priešingu atveju daliai rinkos gresia bankrotas artimiausiais metais.
