Viešojoje erdvėje nuolat pasirodo tyrimai, kurie sukelia audringas diskusijas. Dažniausiai juos išpopuliarina netikėtas ryšys tarp skirtingų gyvenimo sričių, o ne provokacijos ar skandalai. Viena tokių temų – klausimas, ar poros, turinčios aktyvesnį intymų gyvenimą, iš tiesų pasižymi didesnėmis pajamomis.
Ši idėja sulaukia daug dėmesio, nes atrodo neįprasta: kaip asmeninis gyvenimas galėtų būti susijęs su darbo rezultatais ar profesine sėkme. Tačiau mokslininkai ragina nepriimti tokių išvadų pažodžiui ir žvelgti į platesnį kontekstą.
Anot jų, gerovę lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių. Kad suprastume, kas iš tikrųjų slypi už šių tyrimų, verta pažvelgti į jų metodiką, rezultatus ir tai, kaip psichologiniai bei socialiniai procesai veikia žmogaus savijautą bei produktyvumą.
Ką iš tiesų tyrė mokslininkai
Tyrimas, apie kurį kalbėta žiniasklaidoje, apėmė 7500 žmonių nuo 26 iki 50 metų. Respondentų buvo klausiama apie sveikatą, socialinę aplinką, finansinę padėtį, psichologinę savijautą ir darbo situaciją.
Tai reiškia, kad buvo tiriama plati viso gyvenimo kokybės panorama. Rezultatai parodė tendenciją: žmonės, kurie gyveno aktyvesnį seksualinį gyvenimą, vidutiniškai uždirbo daugiau.
Tie, kurie neturėjo santykių ar artumo ilgesnį laiką, dažniau rodė žemesnes pajamas – apie 3 procentais mažesnes. Tačiau tai tik statistinis ryšys, o ne įrodymas, kad viena situacija lemia kitą.
Ar privatus gyvenimas „pakelia atlyginimą“?
Pats tyrimo autorius pabrėžia svarbiausią dalyką: nustatyta koreliacija, o ne priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad aktyvesnis asmeninis gyvenimas nėra garantija, kad žmogus pradės daugiau uždirbti. Gali būti taikoma priešinga logika, kad tam tikri gyvenimo veiksniai lemia tiek emocinę gerovę, tiek finansinę sėkmę.
Psichologai aiškina šią tendenciją keliais galimais mechanizmais:
Didesnis pasitikėjimas savimi. Žmonės, jaučiantys emocinę paramą ir gyvenantys harmoningus santykius, dažniau būna labiau motyvuoti, iniciatyvūs ir energingi darbe. Tai tiesiogiai siejasi su produktyvumu.
Sveikatos rodikliai. Tyrimo dalyviai, kurie gyveno aktyvesnį privatų gyvenimą, dažnai buvo fiziškai ir psichologiškai sveikesni. Geresnė savijauta natūraliai padeda išlikti darbštesniam ir labiau susitelkusiam.
Ekstraversija ir socialumas. Žmonės, kurie lengvai mezga santykius, taip pat linkę būti aktyvesni bendravime darbe. Tvirtesni profesiniai ryšiai neretai reiškia didesnes galimybes.
Finansinė padėtis kaip pradinė sąlyga. Viena iš galimų interpretacijų, kad žmonės, jau turintys aukštesnes pajamas, gyvena aktyvesnį socialinį gyvenimą, nes tam turi daugiau resursų ir pasitikėjimo savimi.
Visa tai rodo, kad nėra vienos stebuklingos formulės. Gerovė yra kompleksinė sistema, kurioje daugybė elementų veikia kartu.
Ką apie tai pasakytų Maslovas?
Tyrimo autorius remiasi klasikiniais psichologijos principais. Maslovo poreikių piramidė nurodo, kad žmonėms svarbūs ne tik fiziologiniai poreikiai ar saugumas, bet ir emocinė artuma, santykiai bei savivertė.
Tik patenkinus šiuos poreikius, žmogus gali pilnai realizuoti save kitose srityse – taip pat ir profesijoje.
Jeigu žmogus jaučiasi atstumtas, vienišas ar emociškai išsekęs, jo darbingumas natūraliai krinta. Tai nėra šalutinė detalė – tai esminis psichoemocinės būklės komponentas, kuris formuoja visą kasdienę patirtį.
Ką iš tiesų verta pasiimti iš šio tyrimo
Šis tyrimas nėra instrukcija, kaip pasiekti finansinės sėkmės. Mokslininkai pažymi, kad svarbiausia išvada – ne apie pinigus, o apie žmogaus gerovės visumą.
Emocinė pusiausvyra, socialinė parama, sveikata ir vidinis komfortas yra tiesiogiai susiję su tuo, kaip žmogus dirba, mokosi, kuria ir gyvena. Gerovė visada yra daugiabriaunė.
Nė vienas elementas neveikia atskirai – santykiai, savivertė, psichologinė būklė ir fizinė sveikata yra neatsiejama visuma. Štai kodėl tyrimai, analizuojantys skirtingų gyvenimo sričių sąsajas, tokie svarbūs: jie primena, kad žmogus nėra padalijamas į darbo ir asmeninę versijas. Visa tai yra viena sistema.
