Europos gyvulininkystės sektorius vis dar priklauso nuo importuojamų pašarų – ES vidaus gamybos augaliniai baltymai, skirti gyvūnų pašarams, sudaro tik 27 proc. visų ES sunaudojamų pašarinių baltymų.
Tuo tarpu visame žemyne maistinių medžiagų turtingi augalai yra neefektyviai panaudojami gyvūnų mityboje, o nepanaudoti maisto produktai dažnai yra tiesiog išmetami.
Tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su partneriais ieško būdų, kaip spręsti šią problemą. Jau kuriami nauji regeneraciniai gyvūnų pašarai, kurie leistų paversti nepakankamai naudojamus vietinius augalus bei žemės ūkio maisto šalutinius produktus daug baltymų turinčiais pašarais.
„Gyvūnų regeneracinių pašarų sąvoka vis dažniau vartojama tvarios žemės ūkio ir gyvulininkystės kontekste. Tokie pašarai ne tik maitina gyvūnus, bet ir prisideda prie ekosistemų atkūrimo, dirvožemio kokybės gerinimo bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo“, – teigia KTU Dirbtinio intelekto kompetencijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Romas Gružauskas.
„Baltymų trūkumą“ užpildo importuojami produktai
Augant pasaulio gyventojų skaičiui (prognozuojama, kad iki 2050-ųjų žmonių populiacija sudarys 9,7 mlrd.) ir maisto paklausai, atsiranda daug įvairių gyvūninės kilmės produktų gamybos formų.
Kombinuotųjų pašarų sektorius tampa strategine grandimi užtikrinant maisto saugą ir efektyvią gyvulininkystę. Todėl būtina modernizuoti pašarų gamybos grandinę, kad ji atitiktų tiek augančius poreikius, tiek tarptautinius klimato kaitos mažinimo įsipareigojimus.
„Visgi pašarų pramonę veikia tokie veiksniai kaip geopolitinė įtampa, augančios žaliavų kainos, kintantys Europos Sąjungos (ES) reikalavimai – ypač dėl emisijų, antibiotikų naudojimo ir tvarumo, taip pat aplinkosauginiai bei socialiniai aspektai“, – teigia KTU profesorė, Dirbtinio intelekto kompetencijų centro „SustAInLivWork“ vadovė prof. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Be to, ES vidaus gamybos augalinių baltymų, skirtų gyvūnų pašarams, nepakanka, nes jie sudaro vos 27 proc. visų ES sunaudojamų pašarinių baltymų.
„Dėl to „baltymų trūkumas“ ES šiuo metu užpildomas importuojant sojų produktus iš užsienio“, – sako A. Paulauskaitė-Tarasevičienė, vadovaujanti NUTRIFEEDS projektui, kurio metu bus kuriami minėti regeneraciniai pašarai.
Didins pašarų maistinę vertę
Tarptautinė mokslininkų komanda iš 16 institucijų kaip vieną iš pagrindinių tikslų išsikėlė sukurti alternatyvius pašarų šaltinius, kurie turėtų didesnę maistinę vertę.
Įgyvendinant projektą bus siekiama sukurti ir diegti regeneracines gyvūnų mitybos koncepcijas, siekiant pagerinti gyvulininkystės aplinkos pusiausvyrą, sustiprinti gyvūnų sveikatą ir gerovę, sumažinti priklausomybę nuo pašarų importo, padidinti ūkių žiediškumą ir bendrą gyvūnų produktyvumą.
Inovatyvūs produktai bus testuojami tiek laboratorijose, tiek eksperimentinėmis ūkio sąlygomis, daugiausia dėmesio skiriant gyvūnų medžiagų apykaitai, gerovei ir sveikatai. Siekiant optimizuoti pašarus ir įvertinti pašarų poveikį gyvūnams, KTU mokslininkai bus atsakingi už modernių dirbtiniu intelektu grįstų sprendimų sukūrimą ir integravimą, kurie bekontakčiu būdu leis stebėti įvairius su gyvūno sveikata ir savijauta susijusius parametrus.
„Tai labai įdomus tarpdisciplininis projektas, kuriame bus integruotas holistinis požiūris. Vertinsime galimų alternatyvių baltyminių pašarų ingredientų poveikį tvarumui, atsižvelgiant į aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius aspektus bei užtikrinant DI inovacijų efektyvią integraciją gyvulininkystės sektoriaus modernizavimui“, – teigia A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Mokslininkai sieks aukštos kokybės pašarinėmis žaliavomis paversti maisto gamybos šalutinius produktus, pažeistus ar pasibaigusio galiojimo maisto produktus iš mažmeninės prekybos rinkų, taip pat pasėlių likučius.
Norint užtikrinti nuolatinį pašarų tiekimą ir panaikinti sezoninius skirtumus, mokslininkai taip pat kurs energiją taupančius konservavimo metodus. Vienas jų – saulės energijos panaudojimas pašarinių žaliavų džiovinimui. Konservavimas leis pailginti pašarų galiojimo laiką, sumažinti pašarų gamybos atliekas.
„Šis novatoriškas metodas padidins gyvulininkystės sektoriaus tvarumą, atsparumą ir autonomiją bei aprūpinimą maistu visoje Europoje, padėdamas sumažinti sektoriaus priklausomybę nuo importuojamų pašarinių žaliavų“, – pastebi R. Gružauskas.
Ūkininkai taip pat galės laikyti pašarų perteklių ir jį panaudoti vėliau. Tai atvers naujas verslo galimybes parduodant konservuotus pašarus – suteiks ūkininkams papildomą pajamų srautą.
Gyvūnų priežiūrai – išmanioji bekontaktė sistema
Projekte bus nagrinėjama ir tai, kaip pašarinės žaliavos veikia gyvūnų sveikatą, imuninį atsaką, mikrobiotą ir elgesį.
„Bendradarbiaujant su ūkiais, bus tobulinami eksperimentiniai pašarai, gauti po vabzdžių perdirbimo, jų miltų fermentacijos“, – sako R. Gružauskas.
Be to, ūkiuose mokslininkai kurs ir diegs itin tikslius ir patikimus jutiklius, kurie suteiks vertingos informacijos apie gyvūnų fiziologiją ir jų elgesį.
„Vystysime daiktų interneto sprendimais grįstą duomenų valdymo platformą, skirtą surinkti bei apdoroti didelius gyvūnų fiziologijos (širdies ritmo, temperatūros ir kt.), elgesio (judėjimo, maitinimosi modelių) ir aplinkos veiksnių (pvz., temperatūros, drėgmės) duomenų rinkinius.
Šie duomenys bus panaudoti DI modelių apmokymui – tai leis realiu laiku stebėti gyvūnų būklės pokyčius, aptikti anomalijas ir užtikrinti, kad būtų greitai sprendžiami su jų mityba ir sveikata susiję klausimai“, – tikina profesorė.
Šiuo metu mokslininkai jau yra sukaupę panašios patirties vykdydami nacionalinius projektus, susijusius su gyvūnų (karvių, vištų) stebėjimu. Šiame procese itin svarbi bus ir tarptautinė patirtis, nes bendradarbiavimas su užsienio partneriais leis pasinaudoti jų sukauptomis žiniomis gyvūnų elgsenos analizės, išmaniųjų sensorių taikymo srityse.
„Toks patirties mainų pagrindu kuriamas sprendimas užtikrins aukštesnį technologinį lygį, didesnį sistemos pritaikomumą skirtingose šalies ir Europos ūkio sąlygose“, – teigia A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Projekto metu sukurta išmani stebėsenos ir analizės platforma taps pagrindu naujos kartos sprendimams, leidžiantiems ne tik optimizuoti pašarų sudėtį bei šėrimo procesus, bet ir gerinti gyvūnų gerovę, mažinti išteklių sąnaudas bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
