Vanduo iš čiaupo daugeliui atrodo savaime suprantamas dalykas – švarus, kontroliuojamas, saugus. Tačiau naujas ekonomistų ir hidrologų tyrimas verčia iš naujo permąstyti šį patogumą. Kai nėščios moterys geria vandenį iš šulinių, esančių žemiau PFAS – vadinamųjų „amžinųjų chemikalų“ – taršos židinių, jų kūdikiams grėsmės padidėja drastiškai. Šios medžiagos, ilgai laikytos tiesiog pramonės šalutiniu produktu, dabar siejamos su mažesniu gimimo svoriu, priešlaikiniu gimdymu, o kai kuriais atvejais – ir kūdikių mirtingumu. Tai pirmasis tyrimas, kuris realiomis sąlygomis parodė tokį aiškų ryšį ir taip stiprų poveikį žmonių gyvenimams.
Kas tos PFAS medžiagos ir kodėl jos tokios pavojingos?
PFAS – tai žmogaus sukurti junginiai, naudojami dešimtmečius: nuo antiprirušimo dangų iki gesinimo putų. Jie beveik nesuyra aplinkoje, kaupiasi dirvožemyje, vandenyje ir mūsų organizmuose. Jau seniai žinoma, kad net labai mažos PFAS koncentracijos gali būti kenksmingos, tačiau iki šiol svarbiausia informacija apie jų poveikį gimdymams buvo surinkta iš laboratorinių tyrimų su gyvūnais arba iš analizės, kur lyginami PFAS kiekiai žmogaus kraujyje ir sveikatos sutrikimai. Abi metodikos turi reikšmingų trūkumų – žiurkės nėra žmonės, o žmogaus kraujyje aptinkami sutrikimai ne visada leidžia nustatyti tikrąją priežastį.
Šis tyrimas iš esmės pakeitė žaidimo taisykles, pasitelkęs tikrą aplinką ir realius duomenis.
PFAS kelias: nuo taršos šaltinio iki nėščiųjų šulinių
Tyrėjai analizavo visus 2010–2019 m. gimimus Naujajame Hampšyre ir atskirai išnagrinėjo 11 539 gimimus, įvykusius mažiau nei 5 km nuo PFAS taršos vietų, kur moterys gėrė vandenį iš viešųjų vandenviečių. Tarša kilo iš pramonės objektų, sąvartynų ir gaisrų gesinimo veiklų. PFAS, kaip nematomas maratonininkas, lėtai prasiskverbia į gruntą ir keliauja požeminėmis vandens kryptimis. Tai sukūrė natūralų eksperimentą: moterys, kurių vanduo buvo iš šulinių „žemupio“ kryptimi, turėjo realią ekspoziciją PFAS, o tos, kurių šuliniai buvo „aukštupyje“, teršalų tikėtis neturėjo.
Dar svarbiau, kad šulinių vietos nėra vieša informacija – dauguma moterų net nežinojo, ar jų vanduo gali būti taršus. Iki 2016 m. valstija apskritai netikrino PFAS, tad nėščiosios neįsivaizdavo, kad jų namų vandentiekyje gali slypėti pavojus.
Ką atskleidė rezultatai: skaičiai, kurių neįmanoma ignoruoti
Mokslininkai pateikė duomenis, kuriuos galima pavadinti šoku keliančiais. Nėščiosios, geriančios vandenį iš PFAS taršos židinių „žemupio“ šulinių, turėjo:
-
43 % didesnę riziką susilaukti mažo svorio kūdikio (mažiau nei 2500 g),
-
20 % didesnę priešlaikinio gimdymo tikimybę (iki 37 savaitės),
-
191 % didesnę riziką, kad kūdikis neišgyvens pirmųjų metų.
Jeigu šiuos skaičius paverstume į įprastą statistiką, 100 tūkst. gimimų reikštų:
-
2639 papildomus mažo svorio naujagimius,
-
1475 papildomus priešlaikinius gimimus,
-
611 papildomų kūdikių mirčių.
Dar baugesnė situacija, kai tyrėjai pažvelgė į pačius kraštutinius atvejus. Moterys iš taršių zonų turėjo:
-
180 % didesnę riziką pagimdyti kūdikį, sveriantį mažiau nei 1 kg,
-
168 % didesnę riziką gimdyti iki 28 savaitės.
Tai reiškia apie 607 itin mažo svorio kūdikius ir 466 ypač ankstyvus gimimus kiekvieniems 100 tūkst. gimimų.
Ekonominė pusė: nematoma PFAS kaina visuomenei
Tyrimas išryškino ir kitą aspektą – pinigų klausimą. Žvelgiant į PFAS tvarkymą dažnai akcentuojama vien taršos šalinimo kaina, bet retai įvertinama tikroji žala visuomenei. Remdamiesi duomenimis iš Naujojo Hampšyro ir dar 11 valstijų, mokslininkai apskaičiavo:
-
mažo svorio naujagimių žala JAV kasmet siekia 7,8 mlrd. dolerių,
-
priešlaikinių gimimų ir kūdikių mirčių žala – 5,6 mlrd. dolerių.
Tai – viso gyvenimo medicininės išlaidos, mažesnis produktyvumas, netektys ir slauga. Ir tai kartojasi kasmet.
Tuo metu geriamojo vandens išvalymas pagal naujas EPA ribas vandens tiekėjams kainuotų apie 3,8 mlrd. dolerių per metus. Tačiau tyrėjai pabrėžia: vien tik reprodukcinės naudos, susijusios su PFAS pašalinimu, jau viršytų šias išlaidas. O juk PFAS žala nesibaigia ties gimdymais – ji veikia kepenis, imuninę sistemą, vėžio riziką.
Ką galime padaryti ir ką dar reikia išsiaiškinti?
Tyrimas daugiausia analizavo dviejų dažniausių, dabar JAV nebegaminamų PFAS rūšių – PFOA ir PFOS – poveikį. Tačiau jos tebekabo mūsų dirvožemyje ir gruntiniuose vandenyse. Naujesnės „trumpųjų grandinių“ PFAS versijos, kurias pramonė naudoja šiandien, gali turėti kitokį poveikį – tai dar laukia išsamių tyrimų.
Vandens filtrai su aktyvinta anglimi gali pašalinti ilgųjų grandinių PFAS tiek vandentiekio sistemose, tiek namuose. Nėščiosioms, gyvenančioms netoli buvusių pramonės ar sąvartynų vietų, tai gali būti gyvybiškai svarbus žingsnis. Tačiau tokia apsauga – laikina. Norint realios permainos, būtina sisteminė PFAS šalinimo ir kontrolės politika, žemės bei vandens apsauga ir tikslingi teisės aktai.
PFAS tarša ilgai buvo nematoma – tiesioginė, bet tyliai veikianti. Šis tyrimas ją pavertė neginčijama realybe. Kai skaičiai kalba apie šimtus kūdikių, kurie galėtų gimti sveikesni, ir milijardus dolerių, kuriuos visuomenė praranda dėl šių „amžinųjų chemikalų“, tampa akivaizdu: riziką ignoruoti būtų nusikaltimas, o sprendimai – įmanomi ir būtini.
