Jei juoda spalva atrodo per daug įprasta, mokslas siūlo dar tamsesnį pasirinkimą. „Cornell University“ inžinieriai sukūrė rekordiškai juodą audinį, kuris sugeria beveik visą į jį krintančią šviesą. Toks pasiekimas atveria naujų galimybių tiek technologijoms, tiek dizainui.
Šis audinys nėra paprastai nudažytas tamsiais dažais, nes vien pigmento neužtenka ultra juodumui sukurti. Tikrasis efektas gimsta tada, kai medžiagos paviršius yra pakeičiamas nanomastu, kad šviesa neatsispindėtų atgal. Taip šviesos spinduliai tarsi įkalinami audinio struktūroje.
Mokslininkų rezultatas įspūdingas, audinys sugeria 99,87 proc. šviesos ir tampa juodžiausiu kada nors pagamintu tekstilės gaminiu. Jis artėja prie pačių tamsiausių žmonių sukurtų medžiagų, tačiau yra praktiškesnis kasdieniam naudojimui. Dėl to ultra juoda spalva iš laboratorijos gali greitai persikelti į realų pasaulį.
Kaip gimsta ultra juoda spalva?
Norint išgauti tokį tamsumą, reikėjo ne tik dažyti, bet ir keisti audinio vidinę sandarą. Tyrėjai paėmė baltą merinosų vilnos trikotažą ir jį nudažė sintetiniu melanino polimeru, vadinamu polidopaminu. Šis sluoksnis tapo pagrindu tolesniam struktūriniam apdorojimui.
Vėliau medžiaga buvo įdėta į plazmos kamerą, kur paviršius buvo išėsdintas taip, kad susiformuotų nanodalelės. Tai itin smulkūs pluoštai, kurie sukuria savotišką šviesos spąstų tinklą. Šviesa tarp jų daug kartų atsimuša ir nebeišeina lauk, todėl paviršius atrodo nenatūraliai tamsus.
Įkvėpimas iš gamtos
Šios struktūros idėja kilo stebint nuostabų šautuvsnapį paukštį, kurio patinai turi ultra juodas plunksnas. Jų krūtinė spindi melsvai žaliu blizgesiu, o ultra juodos sritys sugeria šviesą taip stipriai, kad spalvų kontrastas tampa itin ryškus. Gamta čia pasiūlė sprendimą, kurį mokslas perėmė ir patobulino.
„Cornell University“ audinys kai kuriais aspektais net pranoksta paukščio plunksnų efektą. Paukščio ultrajuodumas stipriausias žiūrint tiesiai, bet kampu plunksnos gali pradėti blizgėti. Naujoji medžiaga išlaiko šviesos sugėrimą net tada, kai žiūrima iki šešiasdešimties laipsnių kampu.
Pritaikymas ir reikšmė
Šis audinys nėra tik laboratorinis eksperimentas, nes jis jau panaudotas kūryboje. „Cornell University“ mados studentė Zoe Alvarez pasiuvo suknelę, kurioje audinys palaipsniui tamsėja ir galiausiai pereina į ultra juodą zoną. Centre paliktas melsvai žalias akcentas pagerbia paukščio įkvėpimą ir parodo spalvos gylį.
Nors audinys nėra absoliučiai tamsiausia kada nors sukurta medžiaga, jis priartėja prie tokių rekordų kaip „Vantablack“ ar anglies nanovamzdelių dangos. Skirtumas tas, kad šios medžiagos dažnai brangios ir sudėtingos gaminti, o naujasis tekstilės sprendimas yra santykinai pigus ir lengvai pritaikomas masinei gamybai. Todėl ultra juoda spalva gali tapti ne tik mokslo sensacija, bet ir kasdiene praktika.
