Kartais, kai tenka pervesti pinigų draugams ar pažįstamiems už kasdienes išlaidas – bendrus pietus, įsigytus daiktus, kelionės bilietus ar net dovanas. Tačiau dažnai kyla klausimas, ar tokie bankiniai pavedimai gali sukelti problemų su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI)?
Nors atrodytų, kad asmeniniai finansiniai mainai tarp artimųjų yra savaime suprantami, vis dėlto verta žinoti, kur yra riba tarp paprastos pagalbos ir oficialiai laikomos dovanos ar net pajamų. Kai finansinė pagalba keliauja tarp sutuoktinių ar artimų giminaičių, viskas vyksta be didesnių suvaržymų.
Įstatymų akimis tokie pinigai nėra laikomi pajamomis, o tai reiškia, kad nėra prievolės juos deklaruoti ar mokėti mokesčius. Aišku, svarbu, kad šie artimi ryšiai būtų aiškiai apibrėžti Civiliniame kodekse, o pinigai nebūtų skirti kokiam nors verslui ar paslaugų teikimui.
Kitaip tariant, jei senelė perveda pinigų anūkui vadovėliams ar sutuoktinis žmonai užbėga į sąskaitą apmokėti mokesčių ir tai nėra priežastis nerimauti.
Tačiau šios taisyklės negalioja gyvenimo partneriams, su kuriais nėra oficialios santuokos. Nepaisant artimo bendravimo, jų pervedimai jau patenka į kitą reguliavimo lauką. Tokiu atveju svarbu žinoti, kiek galima pervesti ir kaip tai daryti skaidriai.
Ką reikia žinoti apie pervedimus draugams ir pažįstamiems
Jeigu pervedimą atlieka asmuo, kuris nėra nei giminaitis, nei sutuoktinis, tuomet galioja kitokia taisyklė: iš vieno asmens galima gauti iki 2 500 eurų per metus ir tik tuo atveju, jei tai yra dovana ar vienkartinė finansinė pagalba.
Tai netaikoma tuomet, kai pinigai grąžinami už konkrečias bendras išlaidas. Tad jei draugas perveda už kelionės bilietą, už kurį anksčiau sumokėjote jūs, nes tai laikoma ne dovana, o sąskaitos padengimu, todėl rizikos čia nėra.
Nepaisant to, verta pasirūpinti aiškumu: nurodyti pavedimo paskirtį, pvz., „skola už krepšinio bilietus“, „už bendrus pietus“ ar „už užsakytą dovaną“. Toks aiškus aprašymas gali padėti, jei ateityje kiltų klausimų dėl pinigų kilmės ar paskirties.
Kai pinigus skiriame konkrečiam tikslui
Įstatymai taip pat numato išimtis, kai pinigai skiriami labai aiškiai apibrėžtiems tikslams, pavyzdžiui, mokesčiams už studijas, gydymui ar kitai svarbiai reikmei.
Tokiais atvejais pervedimą atlikęs asmuo nėra laikomas dovanotoju, o pinigai – neapmokestinami. Svarbiausia yra turėti įrodymų, kur pinigai išleisti: išrašų, sutarčių, mokėjimo dokumentų. Priešingu atveju, net ir nuoširdus ketinimas gali būti traktuojamas kaip dovana, kurią reikės deklaruoti.
Viena taisyklė galioja vienam asmeniui
Dažnai pamirštamas svarbus aspektas – ribos taikomos ne atskiroms sąskaitoms, o žmogui. Tai reiškia, kad jei asmuo turi tris skirtingus banko sąskaitas ir per kiekvieną gauna po 1 000 eurų iš to paties žmogaus, tačiau tai vis tiek bus vertinama kaip 3 000 eurų gauta iš vieno šaltinio.
Jei suma viršija 2 500 eurų, reikės pateikti pajamų deklaraciją ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo viršijančios dalies.
Nors ši tema aktuali gyventojams, panašūs iššūkiai kyla ir įmonėms. Ypač toms, kurios dažnai gauna ar siunčia mažas pinigų sumas. Tradiciniai atsiskaitymo būdai, tokie kaip kredito kortelės, yra ne tik brangūs, dėl maržų, grąžinimų ir infrastruktūros, bet ir lėti.
Tai ypač aktualu Baltijos šalyse, kur smulkus ir vidutinis verslas sudaro didelę dalį ekonomikos. Lietuva, kaip viena pirmaujančių šalių skaitmeninių sprendimų srityje, yra pasirengusi pereiti prie atvirosios bankininkystės (angl. Open Banking) modelio.
Tai reiškia, kad licencijuoti paslaugų teikėjai gali prisijungti prie bankų sistemų per API sąsajas ir teikti alternatyvius mokėjimų sprendimus. Toks modelis jau veikia daugybėje šalių, o Lietuvoje jo plėtra pagreitėjo įsigaliojus antrajai Mokėjimų paslaugų direktyvai (PSD2).
Dėl to žmonės ir įmonės galės greičiau, pigiau ir skaidriau tvarkyti savo finansus, nebijodami, kad kiekvienas pervedimas sukels įtarimų ar papildomą administracinę naštą.
Būkite sąžiningi ir nereikės nerimauti
Trumpai tariant, jei pervedate pinigus artimiesiems ar draugams, svarbiausia aiškiai nurodyti, už ką jie skirti, ir žinoti, kokios yra neapmokestinamos sumos. Jei viskas daroma atvirai ir dokumentuojama, tuomet nei VMI, nei kitos institucijos neturės pagrindo kelti klausimų.
O atvirasis bankininkystės modelis žada dar daugiau lankstumo, todėl artimiausiu metu tokie pervedimai taps dar paprastesni ir greitesni.
