Kasdien į rankas paimame šimtus plastikinių daiktų – maisto pakuočių, butelių, žaislų, higienos priemonių ar net parduotuvių kvitų. Atrodo nekalti, įprasti ir neatskiriami nuo šiuolaikinio gyvenimo. Tačiau naujausias mokslinis tyrimas, paremtas šimtais ankstesnių studijų, meta nerimą keliančią šviesą į šią temą: kontaktas su plastiku, ypač ankstyvame amžiuje, gali sukelti visą eilę sveikatos problemų, kurių pasekmės tęsiasi visą gyvenimą. Nutukimas, širdies ligos, astma, nevaisingumas, IQ sumažėjimas – tai tik dalis įvardytų rizikų. Publikacija, pasirodžiusi žurnale The Lancet Child & Adolescent Health, atskleidžia nebe teorinę, o labai realią grėsmę, apie kurią pasaulis kalba per tyliai.
Plastikas nuo pat gimimo: kaip ankstyvas kontaktas gali lemti viso gyvenimo sveikatą
Tyrimą atlikę NYU Langone Health mokslininkai išanalizavo šimtus publikacijų, kuriose nagrinėjamas plastiko sudėtyje esančių cheminių medžiagų poveikis nėščiųjų, vaisių ir vaikų organizmui. Tyrimas ryškiai parodė, kad būtent kontaktas ankstyvame gyvenimo etape yra kritinis – tuomet organizmas yra jautriausias, o įvairios sistemos dar tik formuojasi.
Mokslininkų išvados nepalieka daug optimizmo: ilgalaikiai stebėjimai leidžia susieti šias chemines medžiagas su nutukimu, astma, širdies ligomis, hormoniniais sutrikimais ir nevaisingumu. Šios medžiagos gali paveikti net smegenų vystymąsi, galiausiai prisidėdamos prie IQ mažėjimo ar autizmo ir ADHD rizikos padidėjimo.
Pasak tyrimo vadovo, vaikų ligų specialisto Leonardo Trasande, šiandien aišku viena: „Jei siekiame, kad vaikai augtų sveikesni ir gyventų ilgiau, privalome rimtai riboti nereikalingą plastiką savo kasdienybėje.“ Jo teigimu, plastikas daro įtaką daugeliui lėtinių ligų atsiradimui jų ankstyvoje stadijoje – tai tarsi lėtas užtaisas, suveikiantis tik po daugelio metų.
Trys didžiausi kaltininkai, slypintys kasdieniuose produktuose
Tyrėjai išskiria tris ypač pavojingas cheminių medžiagų grupes, kurios naudojamos beveik visose plastiko rūšyse:
-
Ftalatai, suteikiantys plastikui lankstumo. Jie aptinkami žaisluose, maisto pakuotėse, grindų dangose ir net kosmetikoje.
-
Bisfenoliai, atsakingi už plastiko tvirtumą ir skaidrumą. Juos galima rasti maisto indeliuose, buteliuose, geriamojo vandens talpose.
-
PFAS, dar vadinamos „amžinosiomis cheminėmis medžiagomis“, kurios neirios ir naudojamos atsparumui karščiui bei vandeniui suteikti. Jų yra net popieriniuose kvituose ar maisto pakuotėse.
Tyrimo duomenimis, šios medžiagos ne tik prasiskverbia į organizmą – jos jame ir kaupiasi. Kaito plastikas, kartą po karto naudojami indai ar karštu vandeniu plauti buteliai išskiria mikroplastiko fragmentus ir nanodaleles, kurios suvalgomi kartu su maistu ar vandeniu. Cheminės medžiagos sutrikdo hormonų veiklą, skatina uždegiminius procesus ir trikdo neurologinių funkcijų vystymąsi.
Kasdieniai įpročiai gali sumažinti riziką, bet neužtikrina visiškos apsaugos
Nepaisant nerimą keliančių išvadų, mokslininkai pabrėžia, kad yra būdų, kuriais žmonės gali sumažinti kasdienį pavojų. Trasande ragina imtis paprastų žingsnių, kurie nereikalauja didelių išlaidų: pavyzdžiui, rinktis stiklinius ar nerūdijančio plieno maisto indus, vengti plastiko kaitinimo mikrobangų krosnelėje ar plovimo indaplovėje, nes karštis skatina cheminių medžiagų išsiskyrimą.
Taip pat svarbu, kad medikai, ypač pediatrai, aktyviai įtrauktų plastiko poveikio temą į praktines rekomendacijas šeimoms. Švietimas, anot specialisto, yra toks pat svarbus kaip ir prevencija – vaikai ir paaugliai turi suprasti, kokios rizikos slypi jų kasdien matomuose daiktuose.
Sprendimas ne tik šeimų, bet ir valstybių rankose
Vis dėlto tyrėjai vieningai sutaria: individualių pastangų nepakanka. Reikalingi globalūs politiniai sprendimai ir prievolės, ribojančios nereikalingo plastiko gamybą. Ypač svarbu apsaugoti mažas pajamas gaunančias bendruomenes, kurioms dažniausiai tenka didžiausia aplinkos tarša.
Šios publikacijos pasirodymas sutapo su Jungtinių Tautų Globaliojo plastiko susitarimo derybomis Ženevoje. Daugiau nei 100 valstybių palaiko teisiškai privalomus apribojimus plastiko gamybai – ir būtent tokio masto sprendimų, anot mokslininkų, reikia, jei norime realiai sumažinti riziką ateities kartoms. Trasande atkreipia dėmesį, kad ekonominiai argumentai, dažnai naudojami ginant plastiko gamybą, neatlaiko kritikos: vien JAV sveikatos priežiūros išlaidos, susijusios su plastiko poveikiu, siekia apie 250 mlrd. dolerių per metus.
Plastiko dilema medicinoje: kada jis būtinas, o kada – lengvai pakeičiamas
Svarbu pabrėžti, jog mokslininkai nėra nusistatę prieš visas plastiko formas. Kai kuriose medicinos srityse plastikas yra tiesiog nepakeičiamas: tai ventiliacijos aparatai, zondai neišnešiotiems kūdikiams, inhaliatoriai astma sergantiems vaikams ar apsauginės kaukės epidemijų metu.
Čia plastikas iš tiesų gelbėja gyvybes – tačiau problema atsiranda tuomet, kai tas pats plastikas nepagrįstai naudojamas vienkartinėse, kasdienėse, lengvai pakeičiamose prekėse. Tokiose srityse jis tampa ne patogumu, o tylia grėsme.
Artėjantis 2025 m. NYU Langone Health simpoziumas „Plastikas, žmogaus sveikata ir sprendimai“ žada būti vienas svarbiausių renginių, kuriame bus aptariami naujausi tyrimai ir konkrečios rekomendacijos politikos formuotojams. Išvadų tonas aiškus: delsti nebėra kada.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
