„Samsung“ praneša apie „NAND flash“ atminties kartą, kuri gali sunaudoti iki 96 proc. mažiau energijos nei dabartiniai sprendimai. Jei tai pasitvirtins, tai būtų didelis žingsnis visai elektronikos pramonei. Tokia pažanga svarbi laikais, kai energijos poreikis auga greičiau nei įrenginių našumas.
Technologijų pasaulyje žodžiai apie proveržį kartais skamba per dažnai, bet šįkart kalbama ne apie smulkią optimizaciją. Toks energijos taupymas keistų tai, kaip projektuojami telefonai, kompiuteriai ir serveriai. „Samsung“ teigia, kad rezultatą lemia naujos medžiagos ir kitoks tranzistorių veikimo principas.
„NAND“ atmintis yra tylus kiekvieno išmanaus įrenginio pagrindas ir be jos neveiktų nei programos, nei duomenų saugyklos. Nuo jos priklauso ir nuotraukos telefone, ir žaidimai konsolėje, ir debesijos paslaugos. Todėl naujiena apie šį komponentą turi daug platesnį poveikį, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Kodėl energija tapo ribojančiu veiksniu?
Kuo daugiau atminties sluoksnių, talpos ir greičio, tuo daugiau energijos reikia visai sistemai išlaikyti stabiliai. Didžiausias spaudimas jaučiamas duomenų centruose, kur veikia dirbtinio intelekto modeliai ir serverių parkai. Debesijos operatoriai kalba apie artėjančią energetinę sieną, kai augimas tampa per brangus dėl elektros sąnaudų.
Ši problema tokia rimta, kad kai kurios įmonės planuoja statyti savo elektrines vien tam, kad galėtų maitinti skaičiavimo infrastruktūrą. Dabartinės „NAND“ technologijos kiekviena nauja karta atnešdavo ne tik našumo, bet ir didesnes energijos sąnaudas. Todėl reikėjo sprendimo, kuris mažintų nuotėkio sroves pačioje atminties šerdyje.
Kas slepiasi už „Samsung“ pažado?
„Samsung“ remiasi mokslininkų darbu, publikuotu žurnale „Nature“, kuriame tyrėjai nagrinėjo feroelektrinius tranzistorius ir tlenkinius puslaidininkius. Šios medžiagos anksčiau buvo laikomos mažiau patraukliomis, nes turėjo aukštą slenkstinę įtampą. Tačiau būtent ši savybė leido riboti nereikalingą suvartojimą, kai atminties ląstelės nėra aktyvios.
Paprastai net išjungta ląstelė šiek tiek vartoja srovę, o didėjant jų skaičiui tai virsta dideliu nuostoliu. Nauja konstrukcija sumažina nuotėkius, todėl visai matricai reikia gerokai mažiau energijos. Jei technologija bus pritaikyta gamybai, taupymas gali būti juntamas nuo telefono baterijos iki elektros tinklų.
Kada tai pamatysime įrenginiuose?
Kol kas „Samsung“ nepateikia aiškaus plano, kiek laiko užtruks perėjimas prie komercinių lustų. Žinoma tik tiek, kad daugiau informacijos žadama pristatyti „CES 2026“ renginyje kitų metų pradžioje. Iki tol rinka gali tik spėlioti, kuriose produktų linijose naujoji „NAND“ pasirodys pirmiausia.
Vis dėlto kryptis aiški, nes mažesnės sąnaudos reiškia vėsesnius ir ilgiau veikiančius įrenginius, taip pat pigesnę debesiją. Tai būtų retas atvejis, kai techninis proveržis tiesiogiai pagerintų kasdienę vartotojų patirtį. Jei „Samsung“ ištesės pažadą, konkurentai bus priversti sekti iš paskos ir industrija pereis į naują energijos efektyvumo etapą.
