Programėlių parduotuvė šiandien yra kiekvieno telefono ar planšetės šerdis. Ji lemia, ką įrenginys gali ir ar juo patogu naudotis kasdien. Todėl natūralu klausti, kuri parduotuvė geresnė, „Apple“ ar „Google“.
Iš pirmo žvilgsnio atsakymas atrodo paprastas, bet iš tiesų jis slidus. Abi bendrovės turi stiprybių ir trūkumų, tad vienos nugalėtojos nėra. Vartotojo patirtis priklauso nuo smulkių sprendimų, kurių abi dar neįvaldė.
Didžiausia bėda ta, kad abi parduotuvės vis labiau primena užgriozdintus prekybos centrus. Jose daug triukšmo, o vertingos naujovės sunkiai įžvelgiamos. Tokia kryptis vargina ir vartotojus, ir kūrėjus.
Naršyklinis sprendimas ir jo ribos
Lapkričio pradžioje „Apple“ pagaliau atvėrė „App Store“ naršyklinę versiją. Parduotuvę galima peržiūrėti iš bet kurio įrenginio, ir tai atrodo patogu. Visgi trūksta galimybės programą iškart įsigyti ir nusiųsti į pasirinktą įrenginį.
Ši spraga primena, kad patogumas dažnai lieka antrame plane. Ne kiekvienas nori tik žiūrėti katalogą, ypač kai kitur tai veikia sklandžiau. Kai vartotojas jaučiasi ribojamas, jis rečiau grįžta.
Pašalintos funkcijos ir impulsų kultūra
Dar prieš beveik dešimtmetį „Apple“ tyliai panaikino norų sąrašą. Sprendimas atrodė nukreiptas į impulsyvų pirkimą čia ir dabar. Kai nelieka galimybės atsidėti pasirinkimo, mažėja noras sekti naujienas.
„Google Play“ taip pat skatina greitą sprendimą per akcijas ir iššokančius pasiūlymus. Nuolat kintančios skiltys kuria skubos jausmą ir stumia link populiariausių vardų. Tai patogu platformai, bet ne visada naudinga žmogui.
Atrasti naujoves tampa misija
Visos didžiosios platformos susiduria su pasiūlos pertekliumi. Jei nesi milžinas kaip „CD PROJEKT RED“ su „Cyberpunk 2077“, tave rasti sunku. Toks pats ratas matomas ir „Nintendo“ „eShop“ viduje.
Panašiai elgiasi ir „Steam“, ir „Google“, ir „Apple“ ekosistemos. Algoritmai kelia saugius hitus, o maži projektai lieka paslėpti. Vartotojas mato tai, kas garsiai reklamuojama.
Neįskaitomas dizainas ir mažai redakcijos balso
Atidarius bet kurią parduotuvę akys pirmiausia susiduria su vaizdų lavina. Kategorijos ir reklaminiai blokai užstoja turinį, kurio ieškoma. Suprasti, kur verta spausti, tampa darbu.
„Apple“ turi redakcinių straipsnių, bet dažnai išryškina jau turtingus vardus. Atskiros skiltys „ChatGPT“, „Perplexity“ ar „MetaAI“ rodo dėmesį didiesiems. Mažos studijos dėl to lieka beveik nematomos.
Viltis mažesnėms parduotuvėms
Bendras rezultatas aiškus, parduotuvės gerai parduoda, bet silpnai padeda atrasti. Kūrėjams sunku pasiekti publiką, o pirkėjams sunku rasti naujus dalykus. Laimi pati sistema, nes pardavimai vyksta bet kokiu atveju.
Šviesesnė mintis yra didesnė erdvė išorinėms parduotuvėms. Mažesnės platformos gali lengviau prisitaikyti ir kurti aiškesnę atradimo logiką. Laikas parodys, ar tai taps pokyčiu.
