Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Veveris perspėja, kad Europos Sąjungos planai panaudoti įšaldytus Rusijos valstybinius aktyvus gali turėti netikėtų pasekmių. Jo teigimu, per didelis skubėjimas remti Ukrainą šiomis lėšomis gali apsunkinti kelią į taikos susitarimą. Apie tai jis rašo laiške Europos Komisijos vadovei Ursulai fon der Lejen.
Premjeras mano, kad tokia iniciatyva gali būti suprasta kaip žingsnis, užkertantis Maskvai galimybę derėtis dėl pokario kompensacijų. Jis pabrėžia, kad Sąjunga neturėtų pati užsidaryti durų galimam galutiniam susitarimui. Todėl jis ragina partnerius veikti atsargiai.
Diskusija svarbi pačiai Belgijai, nes šioje šalyje laikoma didžioji dalis Rusijos centrinių rezervų. Belgijos pozicija tampa kertine sprendžiant, ar mechanizmas bus politiškai ir teisiškai tvarus. Premjeras nori aiškaus bendro sutarimo.
Požiūris į reparacinės paskolos idėją
Europos Komisija stumia reparacinės paskolos Ukrainai planą, kurio vertė siektų apie šimtą keturiasdešimt milijardų eurų. Lėšos būtų padengtos iš pajamų, kurias generuoja įšaldyti Rusijos aktyvai. Tai turėtų tapti ilgalaikės paramos pagrindu.
Įšaldyti Rusijos centrinio banko aktyvai po 2022 metų invazijos siekia apie šimtą septyniasdešimt šešis milijardus eurų. Jie saugomi per Belgijoje veikiančią atsiskaitymų įstaigą „Euroclear“, kuri baiminasi Rusijos ieškinių. Dėl to Belgija vertina rizikas itin jautriai.
Bartas De Veveris programą vadina iš esmės klaidinga. Jis primena, kad istoriškai valstybės turtas karo metu nebūdavo naudojamas, o jo likimą spręsdavo pokario sutartys. Tokia praktika dažniausiai siejosi su reparacijomis.
Kaip siūloma naudoti aktyvų pajamas?
Komisijos planas numato ne pačių aktyvų paėmimą, o jų palūkanų nukreipimą Europos Sąjungai. Sąjunga sudarytų su „Euroclear“ paskolos sutartį nulio procentų palūkanomis ir šias lėšas perduotų Ukrainai. Grąžinimas būtų reikalingas tik gavus reparacijas iš Rusijos.
Komisija tvirtina, kad toks kelias sumažina teisinę riziką, nes naudojamos tik palūkanos. Vis dėlto Belgija ir toliau abejoja, ar Rusija nesieks ginčyti sprendimo teismuose. Todėl Briuselyje ruošiami papildomi teisiniai saugikliai.
Belgijos reikalavimai partneriams
Be aktyvų Belgijoje, dar apie dvidešimt penki milijardai eurų Rusijos turto įšaldyti kitose šalyse, daugiausia Prancūzijoje ir Liuksemburge. Premjeras pabrėžia, kad našta neturi kristi vien Belgijai. Jis siekia platesnio tarptautinio formato.
Belgija siūlo į schemą įtraukti ir kitas valstybes, kurios laiko Rusijos aktyvus, tokias kaip Kanada, Japonija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos. Tai, Belgijos manymu, sumažintų riziką vienai susidurti su galimu teisiniu spaudimu. Toks solidarumas būtų stipresnis signalas Maskvai.
Premjero žinutė aiški. Parama Ukrainai turi būti tvirta, bet sprendimai privalo būti apgalvoti ir teisiškai atsparūs. Tik taip galima padėti Kijevui ir kartu nepakenkti ateities taikos galimybei.
