Energetikos kainos Europoje 2025 m. išliko itin nevienodos, o kai kuriose šalyse skirtumai tarp pigiausios ir brangiausios elektros ar dujų yra rekordiniai. Tokį svyravimą lėmė ne tik bendri rinkos procesai, bet ir geopolitiniai įvykiai, ypač Rusijos karas Ukrainoje, kuris dar labiau suardė tiekimo grandines.
Vis dėlto, nepaisant chaotiškos situacijos žemyno energetikos sektoriuje, Lietuva šiemet atsidūrė palankioje pozicijoje — tiek elektros, tiek gamtinių dujų kainos mūsų šalyje yra tarp žemiausių Europos Sąjungoje. Tai išryškėja, lyginant „Eurostat“ pateiktus pirmojo 2025 m. pusmečio duomenis.
Šie skaičiai leidžia geriau įvertinti, kaip Lietuva atrodo ES kontekste, kur kainų skirtumai tarp valstybių kartais skaičiuojami ne procentais, o kelis kartus. Tuo pačiu atsiveria ir galimybės aptarti, kokių veiksmų gali imtis gyventojai, norėdami dar labiau sumažinti savo išlaidas energijai.
Lietuvoje elektra – tarp pigiausių visoje ES
2025 m. pirmąjį pusmetį elektros kaina ES svyravo nuo 10,4 euro už 100 kWh Vengrijoje iki 38,4 euro Vokietijoje. Pigiausia elektra buvo Vengrijoje, Maltoje ir Bulgarijoje, o brangiausia – Vokietijoje, Belgijoje ir Danijoje. ES vidurkis siekė 28,7 euro už 100 kWh.
Lietuva patenka į pigiausių šalių dešimtuką — elektros kaina mūsų šalies namų ūkiams yra 21,1 euro už 100 kWh. Tai žymiai žemiau už ES vidurkį ir mažiau nei kaimyninėse Latvijoje (24,4 euro) ar Lenkijoje (25,6 euro).
Per metus Lietuvoje elektros kaina sumažėjo 8,9 proc. Didžiausi elektros kainų kritimai fiksuoti Slovėnijoje, Suomijoje ir Kipre. Tuo tarpu Liuksemburge, Airijoje ir Lenkijoje energija pastebimai brango.
Lietuva išsiskiria ir dujų kainomis
Gamtinės dujos 2025 m. taip pat skyrėsi dramatiškai. Brangiausios buvo Švedijoje (21,30 euro už 100 kWh), po jos sekė Nyderlandai ir Danija. ES vidurkis — 11,4 euro už 100 kWh.
Pigiausios dujos fiksuotos Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje.
Lietuva šioje srityje taip pat tarp lyderių — dujų kaina siekė tik 6,7 euro už 100 kWh. Latviai mokėjo brangiau — 8,3 euro.
Per metus dujos labiausiai pabrango Estijoje, Bulgarijoje ir Švedijoje. Tuo tarpu 2025 m. didžiausi kainų mažėjimai fiksuoti Slovėnijoje, Austrijoje, Čekijoje ir taip pat Lietuvoje — dujų kaina mūsų šalyje sumažėjo 9,7 proc.
Ekspertai pataria, kaip dar labiau sutaupyti elektros
ESO specialistai rekomenduoja šaltuoju sezonu aktyviai stebėti elektros suvartojimą ir reguliuoti prietaisų naudojimą pagal kainų pokyčius. Jei namuose naudojamas šilumos siurblys ir elektros kaina priklauso nuo biržos, daugiau šildytis galima tada, kai elektra pigesnė.
Temperatūros sumažinimas bent vienu laipsniu leidžia sutaupyti reikšmingą dalį išlaidų. Dienos metu verta išnaudoti natūralią šviesą ir šilumą – laikyti atviras žaliuzes, o vakare užtraukti, kad šiluma neišeitų. Patariama trumpai, bet intensyviai vėdinti patalpas, o ne laikyti pravirtas orlaides nuolat.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vandens šildymo sąnaudas: optimaliausia temperatūra yra 55–60 °C, tačiau daugelis gyventojų, nenutuokdami, nustato net 80 °C ir taip permoka.
Galiausiai, ekspertai ragina riboti „slaptus elektros valgytojus“ — pakrovėjus, kavos aparatus ir kitus prietaisus, kurie vartoja energiją net budėjimo režime.
Pažeidžiami vartotojai kitąmet mokės mažiau
Vyriausybė jau patvirtino sprendimą panaudoti dalį elektros gamintojų pajamų perviršio pažeidžiamų vartotojų sąskaitoms mažinti. Skaičiuojama, kad 2026 m. jų elektros kaina gali nukristi iki 4 centų už kilovatvalandę.
Ši lengvata skiriama gyventojams, kurie gauna socialinę paramą, asmenims su negalia ir tiems, kurie gauna šalpos išmokas. Kainų sumažėjimą lems du veiksniai: mažesnė visuomeninio tiekėjo kaina ir elektros pirkimas iš atsinaujinančių šaltinių.
Iš viso 2026 m. šioms nuolaidoms numatyta 2,6 mln. eurų, o likę 10 mln. bus naudojami 2027–2029 metais.
