Daugelis dyzelinių automobilių vairuotojų apie savo DPF filtro (kietųjų dalelių filtro) problemas sužino tik tada, kai automobilis pradeda smarkiai rūkti, praranda galią arba prietaisų skydelyje užsidega oranžinė įspėjamoji lemputė. Tačiau dažniausiai šių bėdų galima išvengti vienu paprastu metodu, kurį patvirtina tiek mechanikai, tiek ilgamečiai dyzelinių automobilių naudotojai. Tai – vadinamoji 20–2500 taisyklė, galinti išgelbėti ne tik automobilį, bet ir vairuotojo piniginę. Laikantis šios rekomendacijos, DPF filtras turi realią galimybę išsivalyti be papildomų remonto darbų.
Kas iš tikrųjų vyksta DPF filtre?
Dyzelio kietųjų dalelių filtras yra keraminė struktūra išmetimo sistemoje, skirta sulaikyti suodžius, susidarančius degimo metu. Problema ta, kad šie nešvarumai kaupiasi ir pamažu užkemša filtrą. Vienintelis natūralus būdas jį išvalyti – sudeginti susikaupusius suodžius aukštoje temperatūroje, pasiekiančioje bent 600 °C. Įprasto miesto režimo metu išmetamųjų dujų temperatūra siekia vos 200–300 °C, todėl suodžiai nesudega, o filtras ima pildytis greičiau nei spėja apsivalyti.
Čia ir pasitarnauja 20–2500 taisyklė, kuri leidžia išlaikyti optimalias sąlygas aktyviai regeneracijai. Kartą per savaitę ar dvi rekomenduojama bent 20 minučių važiuoti palaikant 2000–2500 aps./min. variklio sūkius. Praktikoje tai reiškia važiavimą greitkeliu 90–120 km/h greičiu 5 ar 6 pavara, priklausomai nuo konkretaus automobilio pavarų dėžės. Tokiu režimu išmetamosios dujos įkaista pakankamai, o jų srautas tampa pakankamai stiprus, kad sudegintų ir išpūstų suodžių perteklių.
Kodėl mieste DPF filtrai „miršta“ greičiausiai?
Vidutinis miesto važiavimas trunka vos kelis kilometrus – tai per trumpas atstumas, kad variklis įkaistų iki darbinės temperatūros. Sustojimai prie sankryžų, važiavimas mažais sūkiais ir nuolatinis „start-stop“ režimas tik paspartina suodžių kaupimąsi. Jei dyzelis naudojamas vien tik miesto sąlygomis, DPF filtras gali užsikimšti jau po 30–40 tūkst. km, nors teoriškai turėtų tarnauti kelis kartus ilgiau.
Kai variklis ilgai nepasiekia reikiamos temperatūros, automobilis nesugeba atlikti automatinės regeneracijos, kuri vyksta tik tada, kai kompiuteris mato tinkamas sąlygas. Todėl miesto režimu eksploatuojami automobiliai dažniausiai kenčia nuo dažnų DPF klaidų, padidėjusių degalų sąnaudų ir niūrių variklio darbo simptomų.
Kaip atpažinti, kad DPF jau šaukiasi pagalbos?
Pirmosios problemos atsiranda tyliai. Vairuotojas pastebi, kad automobilis prasčiau greitėja, variklis dirba sunkiau, o degalų sąnaudos kyla. Dažnai tai supainiojama su natūraliu automobilio nusidėvėjimu. Tačiau tikrieji signalai pasirodo vėliau: riebus dūmas iš išmetimo vamzdžio staigiai pagreitinant, degėsių kvapas salone, sunkiau užsivedantis įšilęs variklis.
Kai prietaisų skydelyje užsidega oranžinė DPF lemputė, vadinasi, automobilis jau bandė atlikti regeneraciją, bet jai pritrūko sąlygų. Tokiu atveju yra dvi išeitys: nedelsiant taikyti 20–2500 taisyklę arba kreiptis į meistrą, kad atliktų priverstinę DPF regeneraciją, kurios kaina gali siekti apie 70–120 eurų.
Reikėtų žinoti, kad procesui būtinas bent ketvirtadalis kuro bake, nes regeneracijos metu variklis naudoja daugiau degalų. Taip pat automobilis turi būti gerai įšilęs – todėl pirmas kelias minutes verta važiuoti įprastu režimu, o tik tada išvažiuoti į greitesnį kelią.
Didžiausios klaidos: stovėjimas vietoje ir bandymas „padeginti“ DPF
Kai kurie vairuotojai bando „išdeginti“ filtrą laikydami automobilį aukštais sūkiais stovint vietoje. Tai pavojinga klaida. Variklis be apkrovos negali pasiekti tinkamos išmetamųjų dujų temperatūros, o tuo pačiu kyla rizika perkaisti turbokompresorių, kuriam būtina judėjimo metu gaunama oro ir alyvos cirkuliacija.
Tinkamos sąlygos atsiranda tik tada, kai variklis dirba apkrautas – tai užtikrina kelias, greitis ir pastovi sūkių zona.
Kaip dažnai taikyti 20–2500 taisyklę?
Viskas priklauso nuo automobilio naudojimo. Jei dyzelis naudojamas daugiausia trumpoms miesto kelionėms, filtrą reikėtų regeneruoti kartą per savaitę. Jei rytiniai maršrutai nesiekia nė 5 kilometrų – net kas 4–5 dienas. Tie, kurie dažnai vyksta į užmiestį ar keliauja magistraliniais keliais, gali net nepastebėti, kad regeneracija vyksta automatiškai, todėl papildomų priemonių nereikia.
Svarbu nepamiršti ir teisingo alyvos pasirinkimo. Pigūs tepalai palieka daugiau nuosėdų, kurios taip pat patenka į DPF filtrą. Sutaupius 20–30 eurų už alyvą, vėliau galima susidurti su 1000+ eurų siekiančiomis DPF keitimo išlaidomis. Kokybiškas kuras taip pat sumažina suodžių susidarymą.
Kodėl DPF šalinimas – blogiausia išeitis?
Kai kurios dirbtuvės siūlo „problemų sprendimą“ – pašalinti filtrą ir perrašyti automobilio kompiuterį, kad nerodytų klaidų. Tai ne tik neatsakinga, bet ir neteisėta. Tokia transporto priemonė gali būti lengvai identifikuota patikrinimų metu, o be DPF filtro ji nepraeis techninės apžiūros. Be to, ženkliai padidėja tarša, o automobilio vertė krenta – daugelis pirkėjų atsisako tokio sandorio vos išgirdę, kad filtras buvo pašalintas.
