Daug metų buvo manoma, kad Sueco įlanka yra vieta, kur žemynų skilimas seniai sustojo. Mokslininkai tikino, kad žemė čia nebejuda ir procesas nutrūko. Tačiau nauji tyrimai parodė visai priešingą situaciją.
Paaiškėjo, kad Afrika ir Azija vis dar pamažu tolsta viena nuo kitos. Nors tai vyksta labai lėtai, tai maždaug puse milimetro per metus, judėjimas nesustojo. Šis atradimas nustebino tyrėjus, nes ilgai manyta, jog įlanka yra visiškai rami zona.
Iki šiol manyta, kad skilimas sustojo prieš penkis milijonus metų. Dabar mokslininkai mato, kad procesas tik sulėtėjo, bet niekada visiškai nesustojo.
Kodėl manyta, kad įlanka yra „užmigusi“?
Geologai ilgai kartojo, kad tai tarsi nepavykęs gamtos bandymas suformuoti naują vandenyną. Vadovėliuose Sueco įlanka dažnai rodoma kaip pavyzdys, kur skilimas turėjo vykti, bet neįvyko.
Tačiau naujas tyrimas šį požiūrį paneigia. Mokslininkai rado aiškių įrodymų, kad žemės pluta čia ir toliau tempiasi. Tyrimo vadovas dr. Davidas Fernándezas Blanco teigia, kad tokie plyšiai gali sulėtėti, bet nebūtinai visiškai išnyksta.
Seniau pastebėti požymiai, pakilę senoviniai koralai, maži žemės drebėjimai ir nedideli skilimai, visada tai rodė, kad regione kažkas vyksta. Tik dabar šie ženklai patvirtinti išsamiais tyrimais.
Kaip tyrėjai nustatė, kad žemynai vis dar juda?
Specialistai tyrė trijų šimtų kilometrų zoną aplink Sueco įlanką. Jie analizavo žemės paviršiaus formas, upių vagas ir vietas, kur yra pakilę senoviniai koralai. Tokie duomenys padėjo nustatyti, kaip keitėsi žemė per milijonus metų.
Išanalizavę duomenis, mokslininkai nustatė, kad judėjimas tik sulėtėjo, o ne sustojo. Dalį aktyvumo perėmė regionas netoli Negyvosios jūros, tačiau įlankos zona vis dar juda. Judėjimo greitis labai panašus į tą, kuris formuoja kalnų grandines vakarinėse JAV. Tai rodo, kad įlanka nėra rami ir „negyva“ vieta, kaip iki šiol buvo manyta.
Ką tai reiškia regionui ir mokslui?
Jei Sueco įlanka vis dar aktyvi, tai gali reikšti didesnę žemės drebėjimų riziką. Net lėtas judėjimas gali turėti svarbių pasekmių infrastruktūrai ir saugumo planavimui. Dar svarbiau tai, kad ir kitos pasaulio įlankos ar plyšiai, laikyti „mirusiais“, galbūt tik sulėtėjo.
Tai atveria mintį, kad Žemė yra daug aktyvesnė ir dinamiškesnė, nei manyta. F. Blanco pabrėžia, kad tokie tyrimai padeda geriau suprasti mūsų planetos veikimą. Žemė nuolat keičiasi, net jei šie pokyčiai labai lėti ir nepastebimi kasdieniame gyvenime.
