Seniau žmonės atidžiai stebėdavo gamtos ženklus ir pagal juos spręsdavo, kokia bus artėjanti žiema. Nors šiandien turime modernias prognozes, daugelis vis dar nepamiršta senųjų prietarų. Jie neretai pasitvirtina ir padeda pajusti, ką gamta ruošia artimiausioms savaitėms. Šiemet jie sufleruoja, kad Kalėdos bus baltos, tačiau žiema – permaininga.
Lietuvoje vis daugiau žmonių pastebi, kad gamta šiemet elgiasi neįprastai. Lapai medžiuose laikėsi ilgiau nei įprastai, krituliai keliauja vėluodami, o šlapi orai nesuderinti su stipresniais šalčiais. Tokie ženklai, pasak senųjų pastebėjimų, dažnai byloja apie drėgną ir mišrią žiemą. Tai reiškia, kad laukia tiek sniegas, tiek šlapdribos, ir tik epizodiški šalčiai.
Vis dėlto, artėjant didžiosioms metų šventėms, žmonės labiausiai nori žinoti vieną dalyką – ar Kalėdos bus baltos? Pagal gamtos ženklus, panašu, kad taip.
Kokie orai laukia per šventes: prietarai sufleruoja baltas Kalėdas
Pagal seną lietuvišką prietarą, jei lapai ant medžių laikosi iki vėlyvo rudens, žiema bus drėgna, bet Kalėdų metu sniego netrūks. Šiemet taip ir nutiko – daugelyje regionų lapai nenukrito net iki lapkričio vidurio. Tai dažnai reiškia, kad sniego per šventes tikimasi tikrai nemažai.
Gamtos stebėtojai teigia, kad Kalėdos turėtų būti baltos, o sniegas šiemet bus toks, kuris tvirtai laikosi ant šakų ir nenutirpsta vos po kelių valandų. Tokį sniegą senoliai vadindavo „ramybės sniegu“, nes jis ateina kartu su ramesniais, ne itin vėjuotais orais.
Pagal senolių užrašus, jei pirmieji šalčiai prasideda apie gruodžio vidurį, šaltis stipriau įsitvirtina tik po Naujųjų. Šiemet, prietarų teigimu, pirminis šaltukas turėtų būti apie 5–6 laipsnius šalčio ir gali išsilaikyti iki sausio vidurio. Tai nereiškia nuolatinės speigų bangos, tačiau leidžia tikėtis stabilaus sniego sluoksnio ir tikros žiemiškos nuotaikos per šventes.
Ar dar sulauksime rudeniškų dienų?
Nors žiema jau beldžiasi į duris, gamta vis dar rodo rudeniškų ženklų. Pagal prietarus, jei pirmosios prognozuotos šlapdribos vėluoja, rudens laikotarpis tęsiasi ilgiau. Taip nutiko ir šiemet – kai kuriose Lietuvos vietovėse šlapdribos dar nepasiekė žemės, net kai jos buvo skelbiamos.
Dzūkijos regionas ypač dažnai atsilieka nuo prognozių, nes gamta ten pereina į žiemos režimą lėčiau. Senoliai sakydavo, kad jeigu Dzūkijoje pirmas sniegas neįsitvirtina iškart, tikroji žiema ateis tik prieš pat Kalėdas. Tai gali reikšti, kad šlapi krituliai pasirodys tik po kelių savaičių, o sausas sniegas – gruodžio pabaigoje.
Pagal kitą prietarą, jei rudens pabaigoje sninga didelėmis, lėtomis snaigėmis, laukia rami ir graži žieminė šventinė diena. Tokia sniego struktūra dažnai pasirodo prieš stabilų šalčio periodą.
Ką žada gamta: permaininga, bet įdomi žiema
Senoviniai pastebėjimai šiemet sutampa su dabartiniais stebėjimais: žiema bus mišri, kupina staigių pokyčių. Vieną dieną gali pasirodyti šlapdriba, kitą – sausas ir purus sniegas. Šaltis ir drėgmė keisis tarpusavyje, o tikras speigas užsilaikys tik kai kuriais periodais.
Tačiau pagrindinė gera žinia ta, kad pagal prietarus ir gamtos ženklus Kalėdos neturėtų būti pilkos. Greičiausiai jos bus baltos, gal net stebėtinai gražios: su sniegu ant šakų, lengvu šerkšnu ir ramesniu dangumi.
Gamtos ženklai nepraranda reikšmės
Kad ir kaip tobulėtų technologijos, gamta turi savą kalbą, kurią žmonės stebi jau šimtmečius. Ji kartais pranoksta ir tikslias prognozes. Todėl tie, kurie įdėmiai seka medžių pokyčius, gyvūnų elgesį ar pirmųjų snaigių pobūdį, gali iš anksto nujausti artėjančius oro pokyčius.
Šią žiemą gamta siunčia aiškų signalą. Ruduo dar neatleido, bet žiema jau šalia. Šventės bus baltos, tačiau ne sausos. O pati žiema – gausi staigmenų, kaip ir dera lietuviškai gamtai.
