Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Taisyklės keičiasi i esmės: tai kas anksčiau buvo menkinama, dabar tapo kultūros dalimi
Technologijos

Taisyklės keičiasi i esmės: tai kas anksčiau buvo menkinama, dabar tapo kultūros dalimi

Paskelbė Jonas Vainius
2025-11-24, 07:15
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Ar videožaidimai yra tik pramoga, ar vis dėlto menas – tokie pat kaip filmai ar komiksai? Klausimas, ilgai aptarinėtas tiek kasdieniuose pokalbiuose, tiek interneto bendruomenėse, šiandien vis drąsiau skamba ir MO muziejuje, kur vyko parodos „GamePlay. Žaidžiant pasaulį“ uždaromoji diskusija.

Renginio dalyviai sutarė, kad žaidimų vieta kultūroje šiandien patiria esminį lūžį. Dar visai neseniai videožaidimai buvo laikomi vaikų pramoga, tačiau šiandien jų kūrėjai kviečiami į muziejus, o patys žaidimai vis dažniau tampa kultūrinių diskusijų objektu.

„Tiek metų teko aiškinti tėvams, draugams ar mokytojams, kad žaidimai nėra laiko švaistymas – o šiandien mes apie juos kalbamės muziejuje“, – renginio pradžioje juokavo pokalbio moderatorius Karolis Pilypas Liutkevičius. 

Jo teigimu, videožaidimų industrija priartėjo prie etapo, kuriame jie lenkia filmų ir muzikos industriją kartu sudėjus beveik dvigubai bei yra vis dažniau pripažįstama kaip savarankiškas kultūros ir meno laukas.

Diskusijos metu ne kartą pabrėžta, kad videožaidimai seniai peržengė vien pramogos ribas – tai vizualiosios kultūros dalis, kurioje susitinka menas, technologijos ir interaktyvus pasakojimas. Tačiau klausimas, kada žaidimą galima vadinti menu, išlieka atviras. 

„Videožaidimas labai panašus į filmą – istorija, muzika, tempas ir vaizdas veikia kaip viena visuma. Kai visi elementai sąmoningai tarnauja bendrai temai ir kuria norimą emociją žaidėjui, tada gimsta meninė patirtis“, – pabrėžė „Nordcurrent“ vyriausiasis dailininkas Alejandro Garcia. 

Jam paantrino ir Greta Zokaitytė sakydama, kad meniniai sprendimai žaidimuose nėra tik „gražūs paveikslėliai“. Vizualai, spalvos ir formos turi funkciją – padėti žaidėjui suprasti pasaulį, istoriją ir kūrėjų intenciją. Kai šie sprendimai tampa neatsiejama žaidimo logikos dalimi, žaidimas gali būti traktuojamas kaip meninis objektas.

Tarp individualaus matymo, komandinės vizijos ir AI įrankių

Diskusijoje nemažai dėmesio skirta ir žaidimų kūrimo užkulisiams – kaip priimami kūrybiniai sprendimai, kur baigiasi individualus menininko stilius ir prasideda komandos vizija, bei kaip šiandien į procesą įsilieja dirbtinis intelektas.

„Žaidimas yra kolektyvinis darbas. Kartais tenka paaukoti asmeninį stilių tam, kad projektas būtų vientisas ir estetiškai nuoseklus“, – teigė A. Garcia. Anot jo, žaidimų dailininkui svarbu mokėti ne tik kurti, bet ir prisitaikyti – suprasti, kada projektui reikia menininko balso, o kada – aiškiai apibrėžtų techninių sprendimų.

Šiai minčiai pritarė ir G. Zokaitytė pabrėždama, kad komandinis procesas nebūtinai slopina kūrybiškumą – priešingai, argumentuota diskusija tarp kūrėjų leidžia priimti tvirtesnius ir labiau žaidėjo patirtį atitinkančius sprendimus.

Pokalbio metu natūraliai iškilo ir dirbtinio intelekto (DI) tema. Pasak A. Garcia, DI šiandien gali būti naudingas įrankis idėjoms generuoti ar greitoms iteracijoms, tačiau jo taikymas kelia ir sudėtingų etinių klausimų. 

Kaip pastebi „Nordcurrent“ vyriausiasis dailininkas, dalis modelių buvo treniruojami naudojant menininkų darbus be jų sutikimo – tai problema, kurios negalima ignoruoti. Vis dėlto, atsakingai taikomas DI tampa tik papildomu įrankiu, kuris nepakeičia kūrėjo, o padeda pagreitinti kai kuriuos procesus.

„Nordcurrent“ žaidimų prodiuserio Povilo Katkevičiaus teigimu, DI nedings, todėl svarbiausia – išmokti jį taikyti etiškai ir skaidriai: „Jeigu studija pati kuria savo duomenų bazes ir atsakingai treniruoja modelius, tai tampa natūralia darbo proceso dalimi. Tačiau DI negali sukurti žaidimo vizijos – tam vis tiek reikia žmonių.“

MO muziejaus videožaidimų paroda „GamePlay“, sukurta bendradarbiaujant su Medijų meno centru (ZKM) Karlsrūhėje ir didžiuoju partneriu „Nordcurrent“, lankytojams pristatė 22 nepriklausomų kūrėjų ir menininkų žaidimus.

Ekspozicijoje pristatyti žaidimai, analizavo socialines ir politines realijas, atvėrė mažiau girdėtas bendruomenių patirtis ir kvietė žiūrovą įsitraukti į kitų žmonių pasaulėjautą. Tai kūriniai, kurie leido patirti žaidimus kaip savitą meno formą, kurioje susitinka pasakojimas, vizualumas ir empatija.

Temos:Žaidimai
Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėJonas Vainius
Žurnalistas
Rašau apie technologijas, skaitmeninį pasaulį ir inovacijas, domiuosi IT, dirbtiniu intelektu ir sprendimais, kurie keičia kasdienį gyvenimą. Savo tekstuose siekiu sudėtingas technologijų temas pateikti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų lengvai orientuotis sparčiai besikeičiančioje technologijų aplinkoje.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

A group of fighter jets sitting on top of each other
Pasaulis

Tai, kas vyksta už tūkstančių kilometrų, jau artėja prie jūsų stalo: ekspertai įspėja

2026-03-30
Close-up of hands using a smartphone with a touchscreen, emphasizing mobile technology.
Technologijos

Ar jau peržengei pavojingą ribą? Štai kiek valandų prie telefono laikoma per daug

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-30
Technologijos

„Google“ keičia „Android Auto“: atnaujintas dizainas ir sprendžiamos ryšio problemos

Jonas Vainius
2026-03-30
Technologijos

Mažėjantis susidomėjimas ir strategijos pokyčiai: „OpenAI“ atsisveikina su „Sora“

Jonas Vainius
2026-03-30
Maistas

Nuo spalvos iki skonio: pavasarinių šparagų skirtumai, kuriuos verta žinoti prieš gaminant

Edita Gavelienė
2026-03-30
Pasaulis

Tai kas Popiežiaus Leono XIV pasakyta apie Dievą, gali pakeisti karo diskusijas visame pasaulyje

2026-03-30

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up