Siekdama iki 2050 m. sukurti klimatui neutralų pastatų fondą, Europos Sąjunga žengė svarbų žingsnį – nuo šių metų pradžios visose ES valstybėse nebeliko subsidijų naujiems iškastinį kurą naudojantiems šildymo katilams. Europos Komisija siekia, kad iki 2040 m. šios sistemos būtų palaipsniui pakeistos tvariomis alternatyvomis.
Toks sprendimas pakeis ir gyventojų planus: investicijos į dujinius ar kitus iškastinio kuro katilus taps vis mažiau atsiperkančios, todėl verta jau dabar apsvarstyti alternatyvas ir pasinaudoti dar galiojančia parama tvarioms technologijoms.
„Šis pokytis nėra staigus draudimas – veikiantys katilai gali būti naudojami ir toliau. Tačiau keičiasi pati rinka: iškastiniu kuru kūrenami įrenginiai jau nebegali gauti paramos, o jų eksploatavimas laikui bėgant taps vis mažiau ekonomiškas. Todėl dabar palankus metas pradėti galvoti apie alternatyvas ir pasinaudoti tvarių technologijų teikiama nauda“, – sako „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas, Eugenijus Šeguras.
Nutraukiamos subsidijos taršiems iškastinio kuro katilams
Pagal Europos Komisijos duomenis, pastatai sudaro apie 40 proc. visos ES energijos suvartojimo ir apie 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Didžiausia šių emisijų dalis tenka šildymui, vėsinimui ir karšto vandens ruošimui, todėl šildymo sistemų modernizavimas laikomas vienu svarbiausių žingsnių mažinant poveikį klimatui.
Būtent dėl to direktyvoje numatytas palaipsnis perėjimas nuo iškastinį kurą naudojančių katilų prie tvaresnių šildymo sprendimų. Nuo šių metų pradžios naujiems dujiniams, skysto kuro ar anglies katilams nebegalima teikti jokios valstybės ar ES fondų paramos – draudimas taikomas ne tik subsidijoms, bet ir lengvatinėms paskoloms ar mokesčių lengvatoms, nepriklausomai nuo to, ar įrenginys montuojamas naujame name, ar renovuojant seną pastatą. Europos Komisija numato, kad iki 2040 m. šildymo sektorius pereis prie švaresnių technologijų, kurios taps nauju standartu tiek naujuose, tiek renovuojamuose namuose.
Nauji pastatai – be iškastinio kuro sistemų
Atnaujinta Europos Sąjungos Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD) numato, kad iki 2035 m. gyvenamųjų pastatų pirminės energijos suvartojimas turės sumažėti 20-22 proc., o nuo 2030 m. naujuose pastatuose nebegalės būti įrengiamos jokios iškastinį kurą deginančios šildymo sistemos. Tai rodo, kad rinkos pokyčiai prasidės gerokai anksčiau nei 2040 m. terminas.
Dalis Europos šalių šiuos reikalavimus taikyti pradėjo dar seniau. Nyderlanduose dujiniai katilai naujos statybos namuose nebeleidžiami nuo 2018 m., Italijoje – nuo 2022 m., Prancūzijoje – nuo 2023 m. Tuo pat metu dėl politikos ir aukštų dujų kainų šilumos siurblių pardavimai ES tarp 2019 ir 2022 m. beveik padvigubėjo. Vis dėlto 2024 m. pardavimų tempas sulėtėjo – parduota apie 2,31 mln. vienetų, t. y. 22 proc. mažiau nei 2023 m., tačiau bendras šilumos siurblių skaičius Europoje išliko stabilus – apie 25–26 mln. vienetų.
„Žmonės dažnai laukia, kol katilas visiškai sugenda, ir tik tada pradeda galvoti apie jo keitimą. Tačiau toks požiūris gali brangiai kainuoti – tiek didesnėmis sąskaitomis už šildymą, tiek ateityje mažėjančia būsto verte. Todėl verta planuoti šildymo sistemos keitimą iš anksto. „Aplinkos projektų valdymo agentūra“ periodiškai skelbia kvietimus paramai šilumos siurbliams, o gauta parama gali reikšmingai sumažinti investicinę naštą“, – pažymi E. Šeguras.
Efektyvi alternatyva ateities šildymui
Gyventojams šiandien prieinama daugybė šildymo sprendimų, tačiau tvari kryptis siejama su technologijomis, kurios mažina energijos sąnaudas ir atsisako degimo proceso pastate. Oras–vanduo šilumos siurbliai, skirti patalpoms ir karštam vandeniui, naudoja aplinkos orą, veikia visus metus ir padeda mažinti taršą. Tinkamai parinkta sistema iš 1 kWh elektros gali pagaminti kelis kartus daugiau šilumos, todėl tai yra viena efektyviausių alternatyvų pereinant prie mažiau taršaus šildymo.
Skaičiavimai rodo, kad šios technologijos turi reikšmingą poveikį visai Europos energetikai. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) vertinimu, šilumos siurbliai iki 2030 m. gali sumažinti Europos dujų poreikį pastatų šildymui bent 21 mlrd. kubinių metrų. Tai prisidėtų prie energetinės nepriklausomybės stiprinimo ir pastatų dekarbonizacijos pagal ES Žaliojo kurso ir REPowerEU plano nuostatas.
