Lapkričio mėnesį Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vyksta tarptautinis judėjimas „Movember“, skirtas atkreipti dėmesį į fizinę ir psichinę vyrų sveikatą. Valstybinė ligonių kasa ragina vyrus visą šį mėnesį ne tik solidariai auginti ūsus, bet ir profilaktiškai apsilankyti gydymo įstaigoje bei nemokamai pasitikrinti dėl prostatos vėžio.
Higienos instituto duomenys rodo, kad praeitais metais netekome daugiau nei 18 tūkst. įvairaus amžiaus vyrų. Pagrindinė mirties priežastis, kaip ir kasmet, kraujotakos sistemos ligos (44,6 proc.), o antroje vietoje – piktybiniai navikai (23,9 proc.). Dėl onkologinių ligų pernai Lietuvoje mirė daugiau nei 4 tūkst. vyrų, iš kurių net 520 – nuo prostatos vėžio.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Grigarienės teigimu, šią statistiką vyrai gali pagerinti, rūpindamiesi savimi ir periodiškai tikrindamiesi sveikatą: „Prostatos vėžys – viena dažniausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje.
Nuolat primename, kad ankstyva vėžio diagnostika gali ne tik išsaugoti kasdienio gyvenimo kokybę bei darbingumą, bet ir pagerinti gydymosi rezultatus ar net išgelbėti gyvybę. Vis dėlto matome, kad daugelis vyrų delsia pasinaudoti galimybe nemokamai pasitikrinti pagal prostatos vėžio prevencinę programą“.
Ši programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu. Jiems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje. Jei šio antigeno kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia gydytojo urologo konsultacijai gauti, o šis prireikus atlieka biopsiją.
Šių metų liepą VLK užsakymu buvo atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, kurio metu respondentų klausta, ar jie dalyvautų ligų prevencijos programose, jei gautų kvietimą.
Tyrimas parodė, kad dalis apklaustųjų atsisakytų atvykti dėl šių priežasčių: 34 proc. teigė esą sveiki, 33 proc. sakė, kad jiems šios programos yra neaktualios ir nedomina, o 18 proc. prisipažino bijantys sužinoti blogus rezultatus. Dar 15 proc. respondentų į savo gydymo įstaigą dėl prevencijos programų nesikreipia, nes mano, kad reikės ilgai laukti, kol pateks pas gydytoją, o 11 proc. teigia, jog apskritai tam neturi laiko.
„Kaip automobiliui būtina reguliari techninė priežiūra, taip ir žmogui labai svarbu profilaktiškai tikrinti sveikatą. Lengvai randame laiko pasirūpinti transporto priemone, bet savo sveikatą paliekame nuošalyje.
Atėjus tikrintis pagal prostatos vėžio prevencijos programą atliekamas tik paprastas kraujo tyrimas – jis neatima daug laiko. Tad verta skirti minutę savo dienotvarkėje ir užsiregistruoti vizitui“, – ragina J. Grigarienė.
Specialistė primena, kad turėdami siuntimą gydytojo urologo konsultacijai, pacientai gali registruotis bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su ligonių kasa ir vykti ten, kur pas gydytoją urologą eilė trumpiausia.
Gydytojo specialisto konsultacijai gauti galima užsiregistruoti keliais būdais
Dar neišėjus iš šeimos gydytojo kabineto. Tokiu atveju pacientui nereikės niekuo rūpintis, jį pas gydytoją specialistą užregistruos šeimos gydytojas ar jo komandoje dirbantis slaugytojas. Pacientui beliks atvykti paskirtu laiku.
Kitas būdas – pasirinkti gydymo įstaigą ir pacientui užsiregistruoti pačiam. Pasirinkti tinkamą apsilankymo laiką patogu Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS). Registruojantis būtina atkreipti dėmesį į prierašą, kas turės apmokėti paslaugą – ligonių kasa ar pacientas.
Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamos penkios ligų prevencijos programos, iš jų vyrai gali pasinaudoti trimis: prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.
Nors visos jos turi nustatytas amžiaus ribas, ligonių kasa ragina nedelsti ir tuos vyrus, kurie į jas nepatenka – jeigu žmogus jaučiasi blogai, reikia kuo skubiau kreiptis į savo gydymo įstaigą, užsiregistruoti vizitui ir atlikti būtinus tyrimus.
