Mokslininkai galėjo pagaliau išspręsti 50 metų senumo paslaptį, kodėl dalis žmonių, sergančių šizofrenija, girdi balsus. Naujas tyrimas atskleidžia, kad problema gali slypėti smegenų nesugebėjime atpažinti savo paties vidinės kalbos. Tai reiškia, kad mintys gali būti klaidingai suprantamos kaip išoriniai garsai.
Šis tyrimas yra svarbus žingsnis į priekį, nes šizofrenijai kol kas nėra jokių laboratorinių tyrimų ar biologinių žymenų. Diagnozė remiasi tik simptomais, todėl biologinių mechanizmų supratimas gali turėti didžiulę reikšmę ateities gydymui. Rezultatai paskelbti žurnale „Schizophrenia Bulletin“.
Profesorius Thomas Whitford iš UNSW psichologijos mokyklos daug metų tyrinėja vidinę kalbą ir jos poveikį mąstymui. Jo komanda pagaliau pateikė įrodymų, kad balsus girdintys žmonės savo vidinę kalbą priima kaip svetimą. Tai paaiškina, kodėl balsai atrodo tokie realūs.
Kas yra vidinė kalba?
Vidinė kalba, tai tylus balsas galvoje, kuris lydi mintis, planus ar kasdienes užduotis. Daugelis žmonių ją patiria nuolat, net nesusimąstydami. Tačiau kai kurie jos nejaučia visiškai.
Sveiko žmogaus smegenys sumažina reakciją į garsus, kuriuos pats žmogus įsivaizduoja. Smegenys numato, kokį garsą sukurs vidinė kalba, todėl jį tarsi „nutildo“. Tačiau balsus girdintiems žmonėms šis procesas neveikia, ir smegenys vidinę kalbą priima kaip išorinį garsą.
Kaip tai pavyko išmatuoti?
Vidinė kalba yra privati, todėl ją tirti labai sunku. Mokslininkai naudojo EEG prietaisą, kuris stebi smegenų bangas. Net jei balsas girdimas tik mintyse, smegenys vis tiek į jį reaguoja. Tai leidžia tyrėjams pamatyti skirtumus tarp įvairių žmonių grupių.
Sveiki dalyviai klausė garso ir tuo pačiu metu įsivaizdavo tą patį skiemenį. Kai garsas atitiko vidinę kalbą, smegenų reakcija susilpnėdavo. Tai reiškė, kad smegenys numatė garsą ir jį sušvelnino.
Ką parodė pacientų rezultatai?
Žmonėms, kurie neseniai patyrė balsų klausos haliucinacijas, reakcija buvo visiškai priešinga. Jų smegenų aktyvumas sustiprėjo, kai įsivaizduotas garsas sutapo su tuo, kas buvo girdima. Tai rodo, kad smegenys neteisingai numato savo pačių vidinį balsą.
Antros grupės dalyviai, tai tie, kurie seniai nepatyrė haliucinacijų, parodė tarpinį rezultatą. Jų reakcija buvo silpnesnė nei sveikų žmonių, bet ir ne tokia stipri, kaip esant aktyvioms haliucinacijoms. Tai leidžia manyti, kad smegenų veikla kinta priklausomai nuo simptomų intensyvumo.
Ką tai reiškia ateičiai?
Tyrėjai teigia, kad tai yra stipriausias įrodymas, jog balsai gali būti žmogaus minčių atspindys. Tai, kas vyksta galvoje, tampa nesuprantama pačiam žmogui, todėl atrodo, kad balsas ateina iš išorės. Ši teorija egzistavo dešimtmečius, tačiau pagaliau ją pavyko tiesiogiai patvirtinti.
Mokslininkai dabar nori ištirti, ar toks EEG modelis galėtų prognozuoti psichozės atsiradimą. Jei taip, būtų galima anksčiau pastebėti rizikos grupės žmones ir suteikti jiems pagalbą. Tai gali atverti kelią naujiems gydymo būdams ir geresniam šizofrenijos supratimui.
