Mokslininkai vis dažniau mano, kad būsimos Mėnulio bazės turės būti įrengtos po žeme, siekiant apsaugoti astronautus. Mėnulio paviršius yra itin pavojingas dėl radiacijos, temperatūrų svyravimų ir nuolat krintančių mikrometeoritų. Todėl tyrėjai domisi lavos tuneliais, kurie galėtų tapti natūraliais slėptuvės variantais.
Europos mokslininkai pradėjo bandyti specialius robotus, kurie ateityje galėtų tyrinėti šiuos požeminius tunelius. Realūs bandymai vykdomi Lanzarotėje, saloje, kurios kraštovaizdis primena kitų planetų paviršių. Šie tyrimai padės suprasti, ar tuneliai gali tapti būsimų misijų bazėmis.
Tyrimai yra sudėtingi, tačiau itin svarbūs, jei žmonija planuoja ilgalaikį buvimą Mėnulyje ar Marse. Po žeme esančios erdvės galėtų suteikti reikalingą apsaugą, kurios neįmanoma pasiekti atvirame paviršiuje. Todėl robotų gebėjimas tyrinėti tokias vietas tapo svarbia tyrimų kryptimi.
Kodėl lavos tuneliai tokie svarbūs?
Mėnulio paviršius neturi atmosferos, todėl jį nuolat veikia intensyvi radiacija ir temperatūrų skirtumai. Dieną temperatūra gali pakilti iki ekstremalaus karščio, o naktį kristi iki stingdančio šalčio. Tokios sąlygos neleidžia ilgai būti atvirame paviršiuje.
Požeminiai lavos tuneliai gali suteikti natūralią apsaugą nuo šių pavojų. Po žeme temperatūros stabilios, o uolienos blokuoja kenksmingą spinduliuotę. Tačiau jų tinkamumą galima įvertinti tik naudojant robotus, kurie gali saugiai pasiekti šias sudėtingas vietas.
Europos robotų misijos vizija
Europos konsorciumas sukūrė misijos koncepciją, kurioje kartu dirba trys robotai, tai „SherpaTT“, „LUVMI-X“ ir „Coyote III“. Kiekvienas robotas turi savo paskirtį, o jų koordinuotas darbas leidžia efektyviai tyrinėti požeminius tunelius. Visa komanda gali veikti autonomiškai ir prisitaikyti prie sudėtingos aplinkos.
Misija suskirstyta į keturias fazes, pradedant įėjimo zonos žemėlapiu ir baigiant detaliu tunelio vidinės struktūros 3D modeliu. Taip pat naudojamas „sensorized payload cube“, kuris nuleidžiamas į tunelį ir renka pirmuosius duomenis. Tokia sistema leidžia įvertinti erdvės struktūrą prieš leidžiantis robotams.
Bandymų rezultatai Lanzarotėje
2023 metų vasarį visa robotų komanda buvo išbandyta realioje lavos oloje Lanzarotėje. Bandymus koordinavo Vokietijos dirbtinio intelekto centras DFKI kartu su Malaga universitetu ir įmone „GMV“. Šios sąlygos leido patikrinti robotų galimybes realiame, sudėtingame reljefe.
„SherpaTT“ ir „LUVMI-X“ kartu sudarė įėjimo zonos modelį, o „sensorized payload cube“ buvo įmestas į šachtą ir padėjo sukurti tikslų skylės 3D vaizdą. Tuo metu „Coyote III“ buvo nuleistas lynu į tunelį ir sėkmingai įveikė nelygų reljefą rinkdamas 3D duomenis.
Ko galima tikėtis ateityje?
Nors dėl oro sąlygų ne visas fazes pavyko kartoti tiek, kiek planuota, bandymai parodė, kad misijos idėja yra įgyvendinama. Robotai veikė kaip komanda ir galėjo tyrinėti vietoves, kurios žmogui būtų pavojingos. Tai suteikia daug vilčių ateities kosminėms misijoms.
Tyrėjai mano, kad tokios sistemos bus svarbios rengiant būsimus skrydžius į Mėnulį ar Marsą. Robotai padės nustatyti, ar lavos tuneliai tinka saugioms bazėms įrengti. Tai didelis žingsnis link ilgalaikio žmonijos gyvenimo kituose pasauliuose.
