Astronomai paskelbė aptikę audrą žvaigždėje, kuri nėra mūsų Saulė, ir tai laikoma pirmuoju tokiu atveju. Tyrėjai fiksavo sprogimą, kurio galia tokia didžiulė, kad artimiausios planetos galėjo netekti savo atmosferos. Iki šiol tokios audros buvo stebimos tik mūsų žvaigždėje.
Saulėje vykstančios audros kartais sukelia masyvius vainikinės masės išsiveržimus, gebančius sutrikdyti palydovų darbą ir sukelti ryškias pašvaistes. Šie reiškiniai, nuskrieję iki Žemės, gali sukurti įspūdingus švytėjimus net neįprastai toli nuo polių. Pastarosiomis dienomis JAV ir kitose vietose buvo fiksuotos spalvingos pašvaistės.
Tokie vaizdiniai buvo stebimi ir virš Naujosios Zelandijos, o astronomai tikėjosi dar daugiau šviesų nakties metu. Tačiau panašaus reiškinio užfiksavimas kitoje žvaigždėje iki šiol buvo laikomas neįmanomu. Būtent dėl to naujasis atradimas tapo itin svarbiu žingsniu žvaigždžių tyrimuose.
Kaip buvo aptikta milžiniška audra?
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature“ ir juos pateikė tarptautinė mokslininkų komanda. Atrasti įvykį padėjo Europos teleskopų tinklas LOFAR, kuris nuo 2016 metų renka duomenis apie ekstremalius kosmoso reiškinius. Šis tinklas dažniausiai naudojamas juodosioms skylėms ir kitiems intensyviems signalams aptikti.
Kaip teigė tyrimo bendraautorius Cyril Tasse, paprastai žvaigždės nėra pagrindiniai stebėjimų objektai. Vis dėlto įdiegta nauja duomenų apdorojimo sistema leido išsaugoti ir foninius signalus iš žvaigždžių, esančių už dominuojančių objektų. Tai suteikė galimybę peržiūrėti ankstesnius duomenis ir aptikti kažką netikėto.
Mokslininkai išnagrinėjo surinktą medžiagą ir pastebėjo, kad 2016 metų gegužės 16 dieną užfiksuotas vienos minutės trukmės milžiniškas pliūpsnis. Jis kilo iš raudonosios nykštukės StKM 1-1262, esančios daugiau nei už 133 šviesmečių. Nustatyta, kad tai buvo vainikinės masės išsiveržimas.
Galingesnis nei bet kas matyta mūsų Saulėje
Mokslininkai pabrėžia, kad šis išsiveržimas buvo bent dešimt tūkstančių kartų stipresnis nei žinomos Saulės audros. Tai rodo, kad tokios žvaigždės gali būti kur kas aktyvesnės ir pavojingesnės, nei manyta iki šiol. Jei šalia jų skrieja planetos, jų atmosferos gali būti tiesiog nuplėštos.
Šis atradimas svarbus planetų, potencialiai tinkamų gyvybei, paieškoms. Raudonosios nykštukės dažnai turi Žemei artimų planetų, todėl jų aktyvumas gali lemti, ar tokios planetos iš viso gali išsaugoti sąlygas gyvybei. Audros, panašios į šią, galėtų paversti jas visiškai nepalankiomis.
Tyrėjai teigia, kad tai nauja erdvės orų tyrimų pakopa. Ji padės geriau suprasti, kaip žvaigždžių magnetinė veikla veikia jų planetas. Kartu tai atveria platesnes perspektyvas įvertinti, kokie žvaigždžių tipai gali būti tinkamiausi gyvybei atsirasti ir išlikti.
