Mongolijos stepėse neseniai įvyko eksperimentas, kuris gali pakeisti ateities energetikos kryptį. Kinijos inžinieriai išbandė neįprastą konstrukciją, milžinišką ore sklendžiantį aitvarą, kurio dydis prilygsta futbolo aikštei ir kuris pakilo trijų šimtų metrų aukštyn. Tai ne žaislas, o projekto dalis siekiant pasinaudoti didelių aukščių vėjais.
Tokie vėjai yra stipresni ir pastovesni nei tie, kuriuos pasiekia įprastos vėjo turbinos, todėl šiai technologijai teikiamos didžiulės viltys. Konstrukcija buvo sukurta taip, kad išnaudotų lengvą medžiagų svorį ir maksimalų vėjo energijos surinkimą. Pirmieji bandymai rodo, kad tokia idėja turi realų potencialą.
Šį projektą vykdanti Kinijos energetikos korporacija siekia sukurti visiškai naujos kartos skraidančią elektros jėgainę. Jei sistema bus patobulinta, ji gali ženkliai padidinti žaliosios energijos gamybą nepadidinant tradicinių vėjo jėgainių skaičiaus.
Milžiniškas aitvaras sėkmingai praėjo pirmuosius tikruosius bandymus
Bandymų vieta buvo pasirinkta Mongolijos autonominiame regione, kur vėjo srautai leidžia patikrinti sistemą natūraliomis sąlygomis. Pirmiausia balionas su heliu pakėlė konstrukciją į reikiamą aukštį, o tuomet prasidėjo esminė bandymo dalis, tikslus aitvaro išskleidimas ir vėlesnis saugus jo sulankstymas. Šis etapas buvo būtinas nustatant, ar sistema gali veikti realiomis sąlygomis.
Tyrimų vadovas pažymėjo, kad surinkti duomenys dabar leidžia projektuoti dar tikslesnę aitvaro įrangą. Tai pirmas žingsnis link standartizuotos technologijos, kuri ateityje galėtų tapti komerciškai naudojama. Paraleliai buvo bandomi ir mažesni modeliai, rodantys pasirengimą sukurti sistemas, sudarytas iš kelių vienu metu veikiančių aitvarų.
Tokie tyrimai rodo, kad skraidančių elektros jėgainių idėja nebėra tik teorija. Ji jau žengė į tokią stadiją, kur tampa įmanoma realiai įvertinti jos efektyvumą ir galimybę ją pritaikyti pramoniniu mastu.
Kaip veikia ši unikali skraidančios energijos sistema?
Sistema smarkiai skiriasi nuo klasikinių vėjo turbinų, nes energija generuojama ne besisukančiais sparnais, o ore skrendančia konstrukcija. Ji laikosi trijų elementų, ore esančio aitvaro, jį laikančių lynų ir ant žemės sumontuoto generatoriaus. Vėjas judina aitvarą, o jo jėga perkelia energiją lynais iki generatoriaus, kuris ją paverčia elektra.
Šio metodo privalumas yra galimybė pasiekti daug stipresnius vėjus aukštai atmosferoje. Tai leidžia gauti didesnę energijos grąžą iš palyginti nedidelės konstrukcijos ir su itin mažu medžiagų sunaudojimu. Remiantis pirminiais skaičiavimais, tokios sistemos gali sumažinti metalo poreikį ir žemės naudojimą iki minimumo.
Ekonominiu požiūriu tokia technologija gali būti net trečdaliu pigesnė nei įprastos vėjo jėgainės. Kinija jau planuoja sukurti dešimties megavatų sistemą, kuri 2026 metais turėtų pirmą kartą pagaminti elektrą. Jei bandymai su keliais aitvarais pasiteisins, ši technologija gali atverti naują atsinaujinančios energetikos etapą.
