Mokslininkai pastebi, kad virš Pietų Atlanto esanti silpna Žemės magnetinio lauko sritis plečiasi ir kelia vis didesnę riziką palydovams bei astronautams. Daugiau kaip dešimt metų veikiančių „Swarm“ palydovų matavimai rodo, jog ši vadinamoji Pietų Atlanto anomalija tapo gerokai didesnė.
Augant jos plotui, didėja kosminės spinduliuotės kiekis, kuris gali pasiekti Žemę supančioje orbitoje esantį žmogaus sukurtą techninį paveldą. Skaičiavimai atskleidžia, kad ši silpno magnetinio lauko zona išsiplėtė tiek, kad jos plotas prilygsta beveik pusei žemyninės Europos teritorijos.
Tuo pat metu virš Kanados esanti ypač stipraus lauko sritis sumažėjo, o virš Sibiro esantis stiprus laukas išaugo. Tokie netolygūs pokyčiai rodo sudėtingą procesą Žemės gelmėse ir verčia iš naujo permąstyti magnetinio lauko raidos scenarijus.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad nors tokie pasikeitimai buvo tikėtini, labai svarbu juos tiksliai patvirtinti. Žemės magnetinis laukas nuolat kinta, todėl be nuolatinio stebėjimo sunku suprasti ilgalaikes tendencijas. Kuo geriau žinosime, kaip jis elgiasi, tuo tiksliau galėsime apsaugoti tiek technologijas orbitoje, tiek žmones.
Žemės magnetinis laukas ir jo vaidmuo saugant gyvybę
Manoma, kad Žemės magnetinį lauką sukuria giliai po mūsų kojomis esantis skystas geležies branduolys, kurio judėjimas generuoja galingą nematomą skydą. Šis skydas nukreipia pavojingas įelektrintas Saulės daleles ir saugo gyvybę Žemės paviršiuje. To padariniai matomi ir kaip įspūdingi pašvaistės reiškiniai aukštose platumose.
Magnetinis laukas tęsiasi toli į kosmosą ir veikia kaip apsauginis gaubtas aplink mūsų planetą. Dėl to dauguma palydovų ir Tarptautinė kosminė stotis yra bent iš dalies apsaugoti nuo žalingos radiacijos. Tačiau Pietų Atlanto anomalijos srityje šis skydas stipriai susilpnėja, todėl čia skriejantys aparatai patiria gerokai intensyvesnį spinduliuotės srautą.
Šioje zonoje magnetinio lauko stiprumas yra vienas mažiausių Žemėje, o per kelerius pastaruosius metus jis dar labiau sumažėjo. Tyrėjai apskaičiavo, kad silpnos srities plotas išaugo maždaug vienu procentu viso Žemės paviršiaus ploto. Tuo pat metu šiauriniame pusrutulyje užfiksuoti netikėti skirtumai, kurių priežastys dar ne iki galo suprastos.
Rizikos palydovams ir astronautams bei ateities perspektyvos
Silpnesnis magnetinis laukas ties Pietų Atlantu reiškia, kad palydovų elektronika dažniau susiduria su energingomis dalelėmis. Tai gali sukelti trumpalaikius sutrikimus, duomenų klaidas ar net nuolatinę įrangos žalą. Todėl inžinieriai turi projektuoti misijas taip, kad aparatai būtų papildomai apsaugoti nuo spinduliuotės poveikio.
Astronautai, praskriejantys virš šios anomalijos, taip pat patiria didesnę radiacijos dozę. Ilgainiui tai gali padidinti DNR pažeidimų ir onkologinių ligų riziką, net jei viešnagė orbitoje trunka tik kelis mėnesius. Dėl to kruopščiai vertinamos jų buvimo maršrutų trukmės ir apsaugos priemonės, kad pavojus sveikatai būtų kiek įmanoma mažesnis.
Svarbu tai, kad tyrimas nerodo artėjančio staigaus magnetinio lauko krypties apsivertimo, koks yra įvykęs daugybę kartų geologinėje praeityje. Mokslininkai mano, jog šiuo metu stebimi kelių dešimtmečių ar net šimtmečių trukmės svyravimai, susiję su skysto metalo judėjimu branduolyje. Nuolatiniai aukštos kokybės matavimai leidžia geriau suprasti šiuos giliuosius procesus ir padeda pasirengti saugesnėms kosminėms misijoms ateityje.
