Į Respublikinės Šiaulių ligoninės urologo konsultanto kabinetą kasdien ateina pacientų, kuriems šeimos gydytojas pagal prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencijos programą atliko prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą ir nustatė jo padidėjimą. Tokiu atveju pacientui išrašomas siuntimas urologo konsultacijai, kuris išsiaiškins, ar yra pakitimų prostatoje.
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus gydytojo urologo Dariaus Domanaičio, tyrimų rezultatai dažnai būna teigiami, tačiau pakitimai prostatoje nebūtinai piktybiniai. Išvengti blogiausio nuolat primena lapkritis – vyrų sveikatos mėnuo, kai yra puikus metas pasitikrinti ir pasirūpinti vyriška sveikata laiku.
Inksto vėžys paskatino tirtis
Pirmą kartą į gydytojo urologo kabinetą 64-erių metų šiaulietis Kęstutis Doveika atėjo prieš dvejus metus. 2023-iaisiais metais jam buvo pašalintas vienas inkstas. Prieš tai šeimos gydytoja, įtarusi kažką negero, pacientą atsiuntė gydytojo urologo konsultacijai, kuris, atlikęs echoskopijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimą, patvirtino šeimos gydytojos įtarimą. Atlikus inkste nustatyto darinio biopsiją, diagnozuotas piktybinis auglys.
Pacientą operavęs ir juo rūpinęsis Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus gydytojas urologas Darius Domanaitis konsultacijų metu ne kartą pacientui atliko ir PSA tyrimą, bet rezultatai būdavo geri.
Šeimos gydytojas pacientui K. Doveikai nuo 50 metų taip pat skirdavo PSA tyrimą pagal Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinę programą. Pagal aprašą pacientas patenka į amžiaus ribą nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kuriam priklauso valstybės finansuojama prostatos vėžio diagnostikos programa. Jos dėka galima diagnozuoti ankstyvos stadijos prostatos vėžį.
Šios programos metu atsitiktinai buvo nustatytas padidėjęs PSA rodiklis. Pacientas vėl atvyko į gydytojo urologo D. Domanaičio konsultaciją ne tik su dideliu nerimu, bet ir pasitikėdamas gydytojo profesionalumu ir žinodamas, kad ir kas būtų, bendromis jėgomis pavyks įveikti ligą.
Pirmos konsultacijos metu buvo atliktas klinikinis prostatos ištyrimas, vėliau, detalesniam ištyrimui pacientas buvo nusiųstas atlikti prostatos magnetinio rezonanso tyrimą. Tyrimo rezultatai nenudžiugino – buvo stebėti pakitimai prostatoje, tad pacientas vėl atvyko į gydytojo urologo kabinetą, tik šį kartą prostatos biopsijos atlikimui.
Viltis – ankstyva stadija
Tai, kad pacientas sulaukė daugiau dėmesio dėl galimų prostatos pakitimų, suteikia vilties, kad pakitimai nebus pavojingi. Pasak gydytojo urologo, nors prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas, kurio padidėjimas leidžia įtarti, kad prostatoje gali būti vėžys, nebūtinai pasitvirtina. Tai tik viena iš priežasčių, bet ne vienintelė. Prostatos specifinio antigeno padidėjimas gali būti ir dėl šlapimo takų ar prostatos infekcijos.
Bet kai kraujo tyrimas parodo padidėjusį PSA, šeimos gydytojas pagal Prostatos vėžio (priešinės liaukos) profilaktikos programą pacientui skiria gydytojo urologo konsultaciją, ištyrimui pagal ankstyvosios profilaktikos vėžio diagnostikos programą.
„Mes pacientą ištiriame kliniškai, atlikdami digitalinį-rektalinį prostatos tyrimą, kurio metu apčiuopiama prostata ir nustatoma, ar joje yra kokių nors nelygumų, mazgų, sukietėjimų, kas gali sukelti vėžio įtarimą“, – sako gydytojas D. Domanaitis. Bet net ir tuo atveju, jei gydytojas nieko įtartino prostatoje neapčiuopia, skiriamas magnetinio rezonanso tyrimas. Taip yra todėl, kad pakitimai prostatoje apčiuopiami retai, nes pradinėje ligos stadijoje būna labai mažas židinukas. Tik magnetinis rezonansas tokiu atveju gali identifikuoti įtartiną židinį, nurodyti, kurioje vietoje jis yra, kokio dydžio, ar liga neišplitusi už prostatos ribų. Jei magnetinis rezonansas rodo pakitimus, tada planuojama ir atliekama prostatos biopsija.
Tad šiandien pacientui K. Doveikai ir bus atliekama programinė prostatos biopsija – tyrimas, kurio metu paimama prostatos audinio ląstelių histologiniam ištyrimui. Biopsijos metu, turėdamas magnetinio rezonanso tyrimo rezultatus, gydytojas urologas, talkinant slaugytojai, iš to židinio paima prostatos audinio ląstelių, kurių ištyrimas ir atsakys į klausimą, ar yra vėžinių pakitimų.
Biopsija atliekama echoskopo kontrolėje specialiu biopsiniu šautuvu. Paimta medžiaga perduodama ligoninės Patologinės anatomijos skyriui, kur histologinį ištyrimą atlieka patanatomai. Dviejų savaičių bėgyje gaunamas rezultatas, nuo kurio priklauso tolesnio gydymo taktika.
Jei diagnozuotas prostatos vėžys ir nusprendžiama pacientą operuoti, jį toliau gydo ir stebi gydytojas urologas. Jei nusprendžiama skirti spindulinį gydymą ar chemoterapiją, gydymą atlieka onkologai radioterapeutai arba chemoterapeutai.
Statistikos duomenimis prostatos vėžys Lietuvoje vis dar išlieka trečia pagal dažnumą 55–74 metų vyrų mirties priežastimi. Nuo 2006 metų mūsų šalyje pradėta vykdyti Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programa, paremta PSA tyrimu, labai pagerino rezultatus, nes, diagnozavus ankstyvos stadijos vėžį, liga įveikiama ir pacientas gyvena visavertį gyvenimą.
