Daugelis žmonių įsitikinę, kad žolelių arbatos yra visada naudingos ir saugios. Tačiau tai ne visuomet tiesa, ypač kai jos vartojamos kartu su vaistais. Kai kurios arbatos gali sumažinti vaistų veiksmingumą arba net sukelti nepageidaujamą poveikį.
Dar blogiau tai, kad kai kurios šių sąveikų iš pirmo žvilgsnio nepastebimos. Vaistas tarsi veikia, tačiau organizmas jo neįsisavina tinkamai. Todėl svarbu žinoti, kurių arbatų geriau vengti vartojant vaistus.
Žolelių ir net įprastos arbatos sudėtyje yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, tokių kaip flavonoidai, raugai ar eteriniai aliejai. Šie junginiai gali paveikti vaisto įsisavinimą virškinimo trakte, pagreitinti arba sulėtinti jo skaidymą kepenyse, susilpninti ar sustiprinti veikliąją medžiagą.
Kai kuriais atvejais jie gali net sukelti organizmui pavojingą šalutinį poveikį. Nors dažnai galvojame, kad natūralu reiškia saugu, iš tikrųjų būtent natūralūs junginiai dažnai sąveikauja su vaistais.Tiek juodojoje, tiek žaliojoje arbatoje yra raugų, kurie gali susijungti su kai kuriomis vaistų medžiagomis ir trukdyti jų įsisavinimui.
Tai ypač pasakytina apie vaistus, kurių sudėtyje yra geležies, kalcio ar magnio, taip pat kai kuriuos antibiotikus ir vaistus, skirtus širdies ligoms gydyti. Jei tokius preparatus užsigersime juoda ar žalia arbata, organizmas gali pasisavinti ženkliai mažiau veikliosios medžiagos nei reikėtų.
Todėl nerekomenduojama vaistų užsigerti šiomis arbatomis, ypač jei vartojami preparatai nuo osteoporozės, širdies ligų ar kai kurie antibiotikai. Tokios sąveikos gali būti svarbios net ir tada, kai arbata geriama ne tuo pačiu metu, todėl būtina būti atidiems.
Jonažolės arbata mažina vaistų veiksmingumą
Jonažolė viena iš populiariausių žolelių arbatų, tačiau ji aktyviai veikia kepenų fermentus. Dėl to organizmas greičiau skaido kai kuriuos vaistus, todėl jie greitai pašalinami ir neturi pakankamo poveikio. Tai ypač pavojinga vartojant hormoninę kontracepciją, kai rizikuojama jos neveiksmingumu.
Panaši situacija gali nutikti vartojant kraują skystinančius vaistus, antidepresantus ar priešvirusinius preparatus. Tokiais atvejais gydymas gali būti neefektyvus arba net pavojingas.
Lukrecijos arbata taip pat gali būti kenksminga vartojant tam tikrus vaistus. Ji daro įtaką organizmo elektrolitų pusiausvyrai ir gali sustiprinti kai kurių diuretikų ar kraujospūdį mažinančių vaistų poveikį. Ilgainiui tai gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ar padidinti kraujospūdį. Nors dažnai laikoma švelniu augalu, mėtų arbata keičia skrandžio rūgštingumą, o tai gali turėti įtakos vaistams, vartojamiems nuo refliukso ar padidėjusio rūgštingumo. Ramunėlių arbata gali sustiprinti kraują skystinančių ir raminamųjų vaistų poveikį, dėl to padidėja kraujavimo ar sedacijos rizika.
Ką rinktis vietoj arbatos?
Saugiausias ir patikimiausias gėrimas vaistams užsigerti yra paprastas vanduo. Geriausia, kad jis būtų negazuotas, kambario temperatūros ir be jokių priedų. Vengtina ne tik arbata, bet ir vaisių sultys, ypač greipfrutų, kava ar gazuoti gėrimai. Net ir tie gėrimai, kurie atrodo nekenksmingi, gali smarkiai keisti vaistų veikimą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į laiką tarp vaisto vartojimo ir gėrimo ar maisto. Rekomenduojama ne tik užsigerti vandeniu, bet ir bent valandą po to vengti bet kokių kitų skysčių, kad būtų išvengta nereikalingos sąveikos.
Saugus vaistų vartojimas, tai ir atsakomybė
Norint išvengti nepageidaujamų sąveikų, būtina skaityti vaistų informacinius lapelius ir tiksliai laikytis nurodymų. Jei kyla abejonių, visuomet galima pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Žinodami, kurios arbatos gali būti pavojingos, apsaugome save nuo gydymo nesėkmių ar net rimtų sveikatos komplikacijų. Sąmoningas vaistų vartojimas yra neatsiejama atsakingo požiūrio į savo sveikatą dalis.
