Daugelis žmonių, norėdami sužinoti savo streso lygį, pakelia riešą ir pažvelgia į išmanųjį laikrodį. Ši funkcija tapo neatsiejama kasdienybės dalimi milijonams vartotojų visame pasaulyje, kurie tiki, kad technologija gali padėti geriau suprasti savijautą. Tačiau nauji moksliniai duomenys rodo, kad šie prietaisai nėra tokie patikimi, kaip galėjo pasirodyti.
Nyderlanduose atliktas trijų mėnesių tyrimas išsamiai įvertino populiarių išmaniųjų įrenginių galimybes tiksliai matuoti stresą. Dalyvavo 800 jaunų suaugusiųjų, kurie dėvėjo „Garmin Vivosmart 4“ apyrankes ir reguliariai fiksavo savo subjektyvią savijautą, tai yra stresą, nuovargį bei miego kokybę. Rezultatai nustebino net tyrėjus.
Paaiškėjo, kad prietaisų pateikiami streso rodmenys dažnai prasilenkia su realiais jausmais. Ketvirtadaliui dalyvių laikrodžiai rodė priešingus duomenis nei jie jautė, pavyzdžiui, ramybę stresinėse situacijose arba stresą tada, kai žmogus jautėsi atsipalaidavęs. Šiuos neatitikimus padėjo atskleisti ekologinės momentinės analizės metodas, leidęs palyginti faktinę savijautą su jutiklių fiksuojamais duomenimis.
Dauguma išmaniųjų laikrodžių stresą vertina pagal širdies ritmo ir jo variacijos analizę. Nors šie rodikliai iš tiesų kinta patiriant stresą, jie taip pat reaguoja į kitus veiksnius, tai fizinį krūvį, emocinį pakilimą ar net malonų susijaudinimą. Prietaisas negali atskirti įtampos prieš egzaminą nuo džiaugsmo klausantis mėgstamos muzikos.
Be to, tam įtakos turi ir pačių jutiklių techniniai apribojimai. Fiziologinis sujaudinimas gali būti interpretuojamas skirtingai, vienam žmogui tai mobilizuojanti energija, kitam nerimą keliantis signalas.
Nors streso matavimo rezultatai nuvylė, ne visos išmaniųjų laikrodžių funkcijos pasirodė vienodai netikslios. Miego trukmės rodikliai dažniau sutapo su dalyvių pastebėjimais, nors vertinant miego kokybę ir atsigavimo jausmą po nakties pasitaikė netikslumų. Taip pat geriau nei streso matavimas veikė vadinamoji „kūno baterijos“ funkcija, kuri nuovargio lygį nustato pagal širdies ritmo ir fizinio aktyvumo duomenis.
Tyrimas parodė, kad tam tikri duomenys, pavyzdžiui, miego analizė, gali turėti praktinę naudą. Projekto „WARN-D“ rėmuose siekiama sukurti sistemą, galinčią prognozuoti depresijos epizodus studentams pagal jų miego ciklų pokyčius. Tai rodo, kad net jei dabartinė technologija neatitinka visų reklamuojamų pažadų, ji gali būti pritaikyta psichikos sveikatos srityje.
Svarbu suprasti, kad išmanieji laikrodžiai yra gyvenimo būdo aksesuarai, o ne tikslūs medicininiai prietaisai. Ekspertai įspėja nepasikliauti jų rodmenimis priimant sprendimus, susijusius su sveikata. Tokie prietaisai gali būti naudingi kaip papildomas savijautos stebėjimo įrankis, tačiau jų pateikiami duomenys neturėtų būti laikomi galutine tiesa.
Nors tyrimo išvados kai kuriuos gali nuvilti, jos padeda realistiškai įvertinti dabartinį technologijos lygį. Kol gamintojai nesukurs sistemų, galinčių atskirti fizinį krūvį nuo emocinio streso, streso matavimo funkciją reikėtų vertinti atsargiai. Ji gali būti įdomi ir naudinga kaip smalsumo patenkinimo priemonė, bet ne kaip patikimas sveikatos rodiklis.
