Pasaulyje minint Tarptautinę diabeto dieną, lapkričio 14 d., sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad cukrinis diabetas – viena iš sparčiausiai plintančių lėtinių ligų Lietuvoje. Nors šiuolaikinės medicinos priemonės leidžia diabetą veiksmingai valdyti, visgi gyventojų sąmoningumo, siekiant šią ligą nustatyti laiku, dar trūksta. Ekspertai pabrėžia, kad prevencija, reguliarūs tyrimai ir sveikas gyvenimo būdas gali padėti išvengti šios sunkios ir varginančios ligos.
Kaip teigia „Affidea“ klinikos šeimos gydytoja Danutė Krylovienė, cukrinio diabeto paplitimas Lietuvoje yra reikšmingas, ir susirgimų šia liga skaičius toliau auga, ypač dėl netinkamo gyvenimo būdo ir senėjančios visuomenės veiksnių. Nors diabetu sergančių pacientų priežiūros kokybė gerėja, pagrindinis iššūkis išlieka toks pat – tai vėlyvas ligos atpažinimas.
Simptomai lieka nepastebėti
„Cukrinis diabetas dažnu atveju vystosi tyliai, ir jo simptomai atsiranda pamažu, o žmonės prie jų prisitaiko priskirdami juos nuovargiui, stresui ar pervargimui. Dažnai vadovaujamasi tokia logika, kad jei neskauda, tai atrodo, kad viskas gerai. Todėl liga vystosi nepastebimai ir būna nustatoma pavėluotai“, – aiškina gydytoja.
Anot D. Krylovienės, simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra pernelyg didelis troškulys ar šlapinimasis, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis ar regėjimo pokyčiai, ypač po valgio.
„Tokiais atvejais būtina pasirodyti savo šeimos gydytojui, nes ankstyva diagnozė leidžia daug geriau valdyti ligą ir padeda išvengti rimtų komplikacijų, tokių kaip nervų pažeidimas, inkstų ligos ar širdies ir kraujagyslių sutrikimai“, – pabrėžia gydytoja.
Kaip diabetą atpažinti laiku
Specialistė pažymi, kad pirmojo ir antrojo tipo cukrinis diabetas pasireiškia skirtingai: pavyzdžiui, pirmojo tipo diabetas dažniausiai prasideda ūmiai, o jo simptomai išsivysto per kelias dienas ar savaites.
„Jis dažniau diagnozuojamas vaikams, paaugliams ar jauniems asmenims. Tokiu atveju žmogus gali jausti pykinimą, vaisių kvapą iš burnos, greitą kvėpavimą ar net sumišimą – tai gali būti gyvybei pavojingos diabetinės ketoacidozės požymiai“, – teigia D. Krylovienė.
Antrojo tipo diabetas − priešingai, prasideda lėtai ir vystosi per mėnesius ar metus. Pasak gydytojos, daugelis žmonių iš pradžių nejaučia jokių ryškių simptomų – liga neretai nustatoma atsitiktinai atliekant įprastus kraujo tyrimus.
„Būtent dėl šios priežasties cukrinis diabetas ir vadinamas tyliąja liga. Žmonės pripranta prie padidėjusio nuovargio, troškulio ar regos pokyčių ir nesusieja jų su rimta liga. Dažnai pirmieji požymiai priskiriami stresui ar pervargimui, todėl pagalbos ieškoma tik tuomet, kai liga jau būna gerokai pažengusi“, – akcentuoja D. Krylovienė.
Gydytoja teigia, kad net 58 proc. atvejų sumažinti diabeto riziką galima pakeitus kasdienius įpročius. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso kontrolė – tai yra esminiai žingsniai, siekiant išvengti šios ligos.
„Svarbu valgyti reguliariai, vengti persivalgymo ir vėlyvų vakarienių. Pusė lėkštės turėtų būti daržovės, o racione – pilno grūdo produktai, žuvis, riešutai ir liesa mėsa. Fizinis aktyvumas bent 150 minučių per savaitę, kokybiškas miegas ir streso valdymas padeda palaikyti tinkamą cukraus kiekį kraujyje. Tuo tarpu rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas didina atsparumą insulinui ir spartina ligos vystymąsi“, – akcentuoja D. Krylovienė.
Gydytoja rekomenduoja visiems nuo 33–35 metų amžiaus cukraus kiekį kraujyje tikrintis bent kas trejus metus, o didesnės rizikos grupėms priklausantiems žmonėms – kas vienerius ar pusantrų metų.
„Didesnės rizikos grupėms priskiriami asmenys, turintys antsvorio, aukštą kraujo spaudimą, padidėjusį cholesterolio kiekį ar šeimos narius, sergančius diabetu. Paprasti tyrimai, rodantys gliukozės kiekį kraujyje, glikozilinto hemoglobino rodiklį ar geriamosios gliukozės toleranciją, leidžia ligą nustatyti ankstyvoje stadijoje, kai ji dar kontroliuojama“, – sako D. Krylovienė.
Profilaktika – geriausia apsauga nuo komplikacijų
„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius pastebi, kad vis daugiau gyventojų pasinaudoja privačiu sveikatos draudimu, norėdami ne tik gydytis, bet ir atlikti profilaktinius tyrimus.
„Pastebime augantį gyventojų sąmoningumą – gyvendami aktyviu ir įtemptu tempu, vis daugiau žmonių supranta, kad tyrimai dėl cukraus ar cholesterolio kiekio kraujyje padeda laiku pastebėti neigiamus sveikatos pokyčius. Prevencija vis dažniau tampa kasdienės sveikatos priežiūros dalimi. Kai žmogus reguliariai tikrina savo sveikatą ir domisi tyrimų rezultatais, jis gali sumažinti ligų riziką. Diabetas yra svarbus pavyzdys, kai laiku pastebėtas pokytis gali nulemti viso gyvenimo kokybę“, – pabrėžia ekspertas.
Profilaktiniai tyrimai padeda ne tik išvengti rimtų diagnozių, bet ir taupyti laiką bei finansinius išteklius. Pasak A. Zinevičiaus, ankstyvas susirgimų nustatymas leidžia imtis tikslingų priemonių, kol problema dar nėra įsisenėjusi.
„Reguliari sveikatos patikra padeda išvengti ne tik gydymo išlaidų, bet ir streso, kurį sukelia netikėti sveikatos sutrikimai. Tai investicija į gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą − ypač šiandien, kai sveikatos paslaugos prieinamos greičiau, o tyrimus galima atlikti vos per kelias valandas“, – teigia ekspertas.
