„Mes visi turim 24 valandas, septynias dienas per savaitę. Neturim teisės sakyti, kad neturiu laiko. Mes galime sakyti tik tai, kad paskiriu laiką tam ar kitam. Kai sakome „taip“ vienam, sakome „ne“ kitam“, – sako medicinos mokslų daktaras, neurologas ir psichiatras-psichoterapeutas Julius Neverauskas, pabrėždamas, kad žmogaus gebėjimas sąmoningai skirstyti laiką yra kertinis ilgalaikės gerovės elementas.
Apie tai, kokią rolę dėmesingumas ir sąmoningumas turi verslo kasdienybėje ir kaip šios savybės gali užtikrinti sveiką ir sėkmingą darbo aplinką, medicinos mokslų daktaras kalbėjo „Tele2 Verslui“ tinklalaidėje „Emocinis atsparumas versle“ kartu su laimės tyrinėtoju, konferencijos „Log Off“ įkūrėju Almantu Dulkiu.
Psichiatras primena apie ribų svarbą: „Kartais reikia suprasti, kada man jau yra pakankamai. Galima užsiužbėgti ir daryti labai daug iki begalybės, bet kažkada reikia atrasti tą ribą. Tai priklauso nuo mūsų tikslų ir vertybių.“
Sąmoningumas, pasak J. Neverausko, padeda ne tik efektyviau veikti, bet ir priimti atsakingus sprendimus: „Mindfulness aš verčiu kaip pilnaprotavimą – pilnas protas. Tai ne tik dėmesingumas, bet ir įsisąmoninimas. Tai dėmesingas įsisąmoninimas – kreipiu dėmesį ne ten, kur mane veikia stimulai ar instinktai, bet kur mano vertybės, kur aš noriu būti.“
Psichologinė sveikata šiuolaikiniame pasaulyje, anot eksperto, nuolat išbandoma dėl informacijos pertekliaus: „Mūsų smegenys veikia kaip prieš 10 000 metų. Šiuo metu žmogus gauna per dieną ar per savaitę tiek informacijos, kiek anksčiau gaudavo per metus. Mūsų smegenys nėra pritaikytos tokiam informacijos srautui. Mindfulness arba pilnaprotavimas – tai priemonė su tuo susitvarkyti.“
Praktiniai metodai gali būti paprasti: „Kai mintys nukrypsta, grįžtame į kūną – stovime basomis, jaučiame žemę po kojomis arba geriame šalto vandens. Kūnas padeda grąžinti dėmesį.“
J. Neverauskas pabrėžia, kad sąmoningumo praktikos yra ne tik asmeninio gyvenimo įrankis, bet ir verslo bei sprendimų priėmimo komponentas: „Vadovui labai svarbu priimti išmintingus sprendimus. Jei vadovaujiesi instinktais, veiki pagal stimulus, dažniausiai vedamas gyvūniško proto. Bet yra išminties pauzė – įsisąmoninimo momentas, kai tu stabdai impulsą ir klausi: „kaip aš norėčiau, kad būtų? “ Tada galima planuoti veiksmus nuo norimo rezultato, o ne nuo impulso.“
Ekspertas taip pat įspėja apie mąstymo klaidas: „Viskas arba nieko – tai viena mąstymo klaidų. Mes dažnai darome tunelinį mąstymą, ateities spėjimus, minčių skaitymą, nuvertinimą ar išaukštinimą. Vadovas turi žinoti, kaip jis nori, kad būtų, ir rinktis būdus, kaip tai pasiekti.“
Galiausiai J. Neverauskas pabrėžia, kad pilnaprotavimas padeda išlaikyti ilgalaikę perspektyvą ir balansą: „Šiuo metu mes gyvenam saugiausią gyvenimą istorijoje, bet daugeliui žmonių viduje yra kitokia jausena. Mindfulness padeda sugrįžti į realybę, priimti ją tokią, kokia ji yra, ir veikti iš išminties, o ne instinkto“, – „Tele2 Verslui“ tinklalaidėje, kalbėdamas su A. Dulkiu, sako J. Neverauskas.
