Pastaruoju metu Seime vis dažniau pasirodo siūlymai uždrausti tam tikrus produktus ar jų reklamą, siekiant apsaugoti nepilnamečius ir formuoti sveikesnę visuomenę. Nuo energinių gėrimų iki erotinių prekių – vis daugiau temų atsiduria politikų darbotvarkėje. Naujausias siūlymas susijęs su nealkoholiniais gėrimais, kurių įsigijimą bei pardavimą nepilnamečiams siūloma riboti.
Socialdemokratas Darius Razmislevičius pateikė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekiama uždrausti parduoti nepilnamečiams nealkoholinį alų, vyną ir sidrą. Pasak jo, tokie gėrimai išvaizda ir skoniu gali būti prilyginami alkoholiui, o jų reklama bei vartojimas gali turėti neigiamą įtaką jaunimo požiūriui į svaigiuosius gėrimus.
Tai nėra vienintelis pastarųjų savaičių siūlymas. Seimo nariai jau yra registravę ir kitus projektus, kuriais būtų ribojama tam tikrų produktų reklama ar net įprasta išvaizda, jei ji galėtų būti laikoma žalinga nepilnamečių raidai. Lietuva šiuo metu jau pirmauja ES pagal įstatyminius ribojimus, o nauji projektai tik dar labiau stiprina šią poziciją.
Nealkoholinio alaus draudimas nepilnamečiams
Seimo narys Darius Razmislevičius siūlo, kad pardavėjams, kurie parduos nealkoholinį alų, vyną, sidrą ar energinius gėrimus asmenims iki 18 metų, grėstų bauda nuo 60 iki 110 eurų. Tuo tarpu patys nepilnamečiai, jei įsigytų šiuos gėrimus, turėtų mokėti nuo 20 iki 50 eurų.
Jeigu Seimas pritars, naujas draudimas įsigalios 2026 metų gegužės 1 dieną. Pasak parlamentaro, dabartiniuose teisės aktuose nėra jokio reglamento, kuris draustų nealkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams. Tuo naudojasi gamintojai ir platintojai, kurių produktai neretai turi alkoholinių gėrimų prekių ženklus, o pakuotėmis beveik nesiskiria nuo tikrųjų alkoholinių produktų.
Nealkoholiniai gėrimai – pavojingas įprotis ar rinkodaros triukas?
Razmislevičius pažymi, kad dėl panašios išvaizdos ir pavadinimų nealkoholiniai gėrimai tampa puikia terpė alibi marketingui, kai per tokius produktus reklamuojami tikrieji alkoholiniai prekių ženklai. Jis įsitikinęs, kad toks rinkodaros būdas ne tik apeina alkoholio reklamos draudimus, bet ir gali ilgainiui formuoti pozityvų požiūrį į alkoholį tarp nepilnamečių.
Anot Seimo nario, daugelis tyrimų rodo, jog net ir bealkoholinių produktų kvapas gali turėti įtakos smegenų malonumo centrams. Jungtinėse Amerikos Valstijose nealkoholinis alus dažnai laikomas ta pačia preke kaip ir įprastas alkoholis, todėl daugumoje valstijų jo pardavimas jaunesniems nei 21 metų asmenims yra draudžiamas.
Reklamos ribojimai: nuo erotikos iki greito maisto
Be diskusijų dėl nealkoholinio alaus, Seime pasirodė dar vienas siūlymas – uždrausti reklamuoti prekes ir paslaugas, skirtas vyresniems nei 7, 14 ar 18 metų, jei jas gali pamatyti jaunesni vaikai. Tai paliečia ir erotinių prekių reklamas, kurių matomumas viešojoje erdvėje, pasak iniciatorių, gali būti žalingas vaikų psichinei sveikatai.
Prekybos tinklų „Fantazijos.lt“ vadovas su tokiu draudimu nesutinka, vadindamas jį autoritariniu ir lygindamas su taisyklėmis, kurios galioja tik tokiose valstybėse kaip Afganistanas. Tuo tarpu Lietuvos marketingo asociacija pabrėžia, kad draudimai nėra efektyvus būdas spręsti problemas – vietoje to reikėtų šviesti visuomenę ir skatinti verslo savireguliaciją.
Lietuva – draudimų lyderė Europoje
Lietuva šiuo metu pagal įvairius rodiklius pirmauja Europos Sąjungoje pagal įstatymų, ribojančių gyventojų įpročius, skaičių. Nuo alkoholio ir tabako iki greito maisto – vis daugiau sprendimų grindžiama siekiu formuoti sveikesnį gyvenimo būdą, nors tai ne visuomet palankiai vertinama visuomenės ir verslo atstovų.
Seimo narys Karolis Neimantas siūlo nuo 7 iki 21 valandos visiškai uždrausti reklamuoti nesveiką ir greitą maistą, nors konkretaus tokio maisto apibrėžimo kol kas nėra. Pasak ekspertų, tokie sprendimai nėra nei logiški, nei praktiškai įgyvendinami, ypač atsižvelgiant į šiuolaikinių medijų dinamiką ir socialinių tinklų poveikį.
Kol Seimas svarsto naujus ribojimus, visuomenė vis garsiau kelia klausimą, kur baigiasi sveikatos politika ir prasideda per didelis valstybės kišimasis į asmeninį pasirinkimą?
